Šperos.lt > Psichologija > Socialinė psichologija > Socialinės psichologijos konspektai
Socialinės psichologijos konspektai

(45 darbai)

Konfliktas ir sutaikinimasKonfliktas ir sutaikinimas. Kas sukelia konfliktą? Socialinės dilemos. Socialinių dilemų sprendimas. Konkurencija. Suvoktas neteisingumas. Klaidingas suvokimas. Veidrodinis įvaizdžio suvokimas. Pernelyg supaprastintas mąstymas. Suvokimo poslinkis. Apibendrinimas. Kas sukuria konfliktą? Kada desegregacija pagerina požiūrį į kitą rasę? Bendradarbiavimas. Bendra išorinė grėsmė sutelkia. Aukštesni tikslai skatina bendradarbiauti. Kolektyvinis mokymasis pagerina nuostatas rasių atžvilgiu. Grupė ir aukštesnio lygmens tapatumai. Bendravimas. Derybos. Tarpininkavimas. Arbitražas. Sutaikinimas. Skaityti daugiau
Kūno kalbaKomunikacija. Žodžių ir kūno kalbos atitikimas. Regimieji signalai. Pagrindinius jausmus išreiškiančios mimikos požymių schema. Kultūriniai skirtumai. Girdimieji nežodiniai signalai. Taktiliniai bendravimo signalai. Lyčių skirtumai. Lytis ir socialinis elgesys. Savarankiškumas ar tarpusavio priklausomybė. Agresija. Socialinis pirmavimas. Seksualinė iniciatyva. Skaityti daugiau
Mokinių adaptacijos mokykloje sunkumai ir jų priežastys bei sprendimų būdaiĮvadas. Adaptacijos samprata. Vaiko adaptacijos ypatumai. Adaptacijos ypatumai penktoje klasėje. Adaptacijos ypatumai aukštesnėse klasėse. Adaptacijos problemos ir jų sprendimo būdai. Mokytojų įtakos ir tėvų svarba sėkmingai mokinių adaptacijai. Skaityti daugiau
Neverbalinis bendravimas (8)Neverbalinis bendravimas. Neverbalinės komunikacijos funkcijos. Verbalinės ir neverbalinės kalbų skirtumai. Neverbalinio bendravimo elementai. Skaityti daugiau
Polinkio stresui tyrimasPerdegimo komplekso pasireiškimas. Savižudybės krizės. Socialinės, somatinės ir psichosomatinės krizės. Krizės, kylančios dėl mechanizmų, padedančių įveikti sunkias situacijas, nusilpimo. Religinės krizės. Pirminės ir antrinės krizės. Jaunystės laikotarpio krizės. Šeimos ir santuokos krizės. Pirmųjų santuokos metų krizė. Šeimos nario įgijimas. Šeimos nario praradimas. Demoralizacija. Šeimos statuso pasikeitimas. Lizdo tuštėjimo etapas. Santuoka – vedybų pradžia. Kūdikio gimimas. Mirtis. Polinkis stresui. Instrukcija. Motyvacija. Įsisąmoninimas. Praktikavimasis. Skaityti daugiau
Prievarta prieš vaikusPrievarta prieš vaikus. Vaikų patiriamas smurtas ir prievarta: kas, kam ir kaip teiks pagalbą Lietuvoje? Problematika. Vaikai. Kur vaikas gali patirti seksualinę prievartą. Pagalba vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą, globos namuose. Pagalbos modelis. Prevencijos priemonės, taikomos globos namuose. Nesėkmės mokykloje arba mokyklos nelankymas. Rūkymas. Narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas. Nusikalstama veikla. Paauglių nėštumas. Seksualinė prievarta prieš vaikus socialinės rūpybos įstaigose. Pabėgimai iš namų. Prostitucija. ŽIV ir AIDS atvejai. Lytiniu keliu plintančios ligos. Žema savigarba bei depresijos ir savižudybės atvejai. Baimė. Pyktis. Izoliacijos jausmas. Liūdesys. Jausmų sumaištis. Kaltė. Gėda. Kas yra prievarta? Kas prievartauja vaikus? Kokios yra prievartos pasekmės? Ką vaikai turi žinoti apie prievartą ir savo teises. Ką vaikai pasakoja Vaikų linijos konsultantams? Vaikų seksualinės prievartos požymiai. Neseniai atsiradusios sveikatos problemos. Elgesio ir jausmų pokyčiai. Kaip seksualinė prievarta pakenkia vaikui. Ką daryti? Blogo elgesio su vaiku sąvoka. Kaip teisingai elgtis? Jei Jūsų vaikas išdykęs. Prievartos prieš vaikus formos. Apsaugokime savo vaikus nuo smurto ir prievartos. Gatvės vaikai. Vaikai, gyvenantys globos namuose ar kitose institucijose. Rizikos grupės merginos ir moterys. Skaityti daugiau
ProstitucijaProstitucija ir prostitutės samprata. Prostitucijos raida. Prostitucija Lietuvoje. Prostitucijos legalizavimas: "už" ir "prieš". Prielaidos ir motyvacija užsiimti prostitucija. Skaityti daugiau
Smurto šeimoje ir visuomenėje prevencijaSmurto visuomenėje ir šeimoje samprata. Smurto kilmė. Apibrėžimai. Smurto prigimtis/kategorijos. Smurto rūšys. Smurto atpažinimas, situacijos įvertinimas. Smurto priežastys. Ekologinis modelis. Keturi ekologinio modelio lygiai. Jaunimo smurtavimo priežastys. Individualus lygis. Biologinės priežastys. Psichologinės ir elgesio priežastys. Tarpasmeninis lygis. Šeimos įtaka. Bendraamžių įtaka. Bendruomenės lygis. Gaujos, ginklai ir narkotikai. Socialinė integracija. Visuomenės lygis. Demografinė ir socialinė situacija. Pajamų nelygybė. Politika. Kultūra. Vaikų apleidimo ir nepriežiūros priežastys. Individualus lygis. Amžius. Lytis. Kitos charakteristikos. Tarpasmeninis lygis. Lytis. Šeimos sudėtis ir pajamos. Šeimos dydis ir namų ūkis. Asmenybės ir elgesio charakteristika. Šeimos istorija. Smurtas tarp vyresniųjų/partnerių. Kitos charakteristikos. Bendruomenės lygis. Skurdas. Socialinis kapitalas. Visuomenės lygis. Smurto prieš intymius partnerius priežastys. Individualus lygis. Smurto šeimoje istorija. Alkoholio vartojimas. Asmeniniai sutrikimai. Tarpasmeninis lygis. Bendruomenės lygis. Visuomenės lygis. Smurto prieš vyresnius/pagyvenusius priežastys. Individualus lygis. Tarpasmeninis lygis. Bendruomenės ir visuomenės lygis. Seksualinės prievartos prieš vaikus priežastys. Seksualinės prievartos priežastys. Individualus lygis. Faktoriai skatinantys vyrus prievartauti. Alkoholis ir narkotikai. Psichologiniai faktoriai. Tarpasmeninis lygis. Grupinis išprievartavimas. Ankstyvose vaikystės aplinka. Šeimos garbė ir seksualinė skaistybė (nekaltybė). Bendruomenės lygis. Skurdas. Fizinė ir socialinė aplinka. Visuomenės lygis. Įstatymai ir politika. Socialinės normos. Globalinės tendencijos ir ekonominiai faktoriai. Jaunimas ir mitai apie seksualinę prievartą. Smurto tarp jaunimo prevencija. Individualus lygis. tarpasmeninis lygis. Bendruomenės lygis. Visuomenės lygis. Rekomendacijos. Vaikų apleidimo ir nepriežiūros prevencija. Pagalbos šeimai programos. Visuomenės sveikatos programos. Gydymo ir kt. pagalbos teikimo programos. Teisinės ir kitos panašios priemonės. Bendruomenės pastangos. Visuomeninis požiūris. Rekomendacijos. Išvados. Smurto prieš intymius partnerius prevencija. Individualus lygis. Bendruomenės lygis. Geros praktikos principai. Rekomendacijos. Smurto prieš vyresnius/pagyvenusius prevencija. Seksualinės prievartos prevencija. Individualus lygis. Sveikatos priežiūra. Bendruomenės lygis. Visuomenės/politinis lygis. Rekomendacijos. Kiti moksliniai tyrinėjimai. Veiksmingų reakcijų nustatymas. Didesnis dėmesys pirminei prevencijai. Lytinis priekabiavimas sveikatos apsaugos sektoriuje. Išvados. Įstatymai. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (10)Socialinė psichologija. Socialinis suvokimas. Įspūdžio formavimosi mechanizmai. Socialinio suvokimo iškraipymai. Kazualinė atribucija. Socialinio mąstymo klaidos. Atribucijų šaltiniai. Nuostatos. nuostatos neturi poveikio elgesiui? Kada elgesys turi poveikį nuostatoms? Socialiniai stereotipai. Prietarų ir stereotipų formavimosi kognityviniai pagrindai. Prietarų įtakos mažinimas. Grupės. Individo veikla grupėje. Konformiškumas. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (12)Socialinės psichologijos mokslo dalykas. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai. Aš – vaizdas (aš – koncepcija). Aš – vaizdo samprata. Aš – vaizdo turinys ir formos. Aš – realusis, idealusis, parodomasis. Veidrodinio atspindžio ir socialinio palyginimo teorijos. Socialiniai vaidmenys. Socialinio vaidmens samprata ir turinys. Socialinio vaidmens stadijos (su vaidmeniu susiję lūkesčiai, socialinio vaidmens supratimas, socialinio vaidmens priėmimas, socialinio vaidmens vykdymas). Socialinių vaidmenų konfliktai. L. Festingerio kognityvinio disonanso teorija apie nuostatų pasikeitimo mechanizmą. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų rūšys: stereotipai, vertybinės orientacijos. Socialinių nuostatų formavimo būdai (mėgdžiojimo, identifikavimo, patyrimo ir mokymosi vieta nuostatų formavime). Socialinio suvokimo (socialinės percepcijos) apibūdinimas. Priežasčių priskyrimas (kauzalinė atribucija). Priežastingumo lokusas. Klausymosi funkcijos, barjerai. Aktyvaus klausymosi būdai. Nežodinio bendravimo apibrėžimas, funkcijos. Gestų interpretavimas. Žmonių grupės. Tarpasmeniniai santykiai grupėse. Grupė ir asmenybė. Bendrasis grupės apibūdinimas. Mikrogrupės ir makrogrupės, sąlyginės ir realios grupės, formalios ir neformalios grupės, referentinės grupės. Grupių raida. Tarpasmeninių santykių samprata. Statutų hierarchija grupėje. Grupė ir asmenybė: konformiškumas, paklusnumas ir kt. Konfliktų psichologiniai ypatumai. Konflikto samprata, klasifikacija. Tarpasmeninių konfliktų tipai, struktūra, dinamika. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Tarpasmeninių konfliktų sprendimo strategijos. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (16)Socialinės psichologijos objektas, reikšmė, tikslai ir uždaviniai, ryšiai su kitomis psichologijos šakomis ir kitais mokslais. Socialinė psichologija. Socialinės psichologijos objektas. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai. Socialinės psichologijos ryšiai su kitomis psichologijos šakomis. Socialinės psichologijos ryšiai su kitais mokslais. Socialinės psichologijos reikšmė. Socialiniai poreikiai. Socialiniai vaidmenys. Nuostata. Socialinė nuostata. Nuostatų savybės. Nuostatų rūšys. Nuostatų funkcijos. Nuostatų formavimas. Nuostatų formavimosi būdai. Socialinės psichologijos metodai. Sociometrija. Referentometrija. Stebėjimo metodas. Socialinė grupė. Bendravimo psichologija. Bendravimas. Bendravimo procesas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Konfliktai. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Konfliktiškų asmenybių tipai. Konfliktų sprendimo strategijos. Grupės samprata, jos apibrėžtys socialinėje psichologijoje. Grupės funkcijos. Grupių tipologijos. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Grupės struktūros plotmės. Lyderiavimo esmės sampratos. Lyderių tipologijos. Lyderių funkcijos. Konformizmo tyrimai socialinėje psichologijoje. Paklusimo tyrimai socialinėje psichologijoje. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (2)Santykiai kaip socialinės psichologijos objektas. Komunikacinė emocijų funkcija.Socialinės psichologijos tyrimai. Motyvacija. Nukreipiančioji emocijų funkcija. Psichologiniai poreikiai. Sąmonė. Savimonė.Socialinis suvokimas. Kalba. Socialiniai poreikiai. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (3)Grupės samprata. Jos apibrėžtys socialinėje psichologijoje. Grupės funkcijos. Grupių tipai. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Statusinė grupės struktūros plotmė. Vaidmeninė grupės struktūros plotmė. Komunikacinė grupės struktūros plotmė. Lyderiavimo esmės sampratos. Lyderių funkcijos. Lyderių tipai. Bendri ir konkretūs savęs vertinimo aspektai. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (5)Socialinės psichologijos objektas. Socialinių poreikių specifika. Poreikių įsisąmoninimo problema. Poreikių redukcionizmo reiškinys. Siekių poreikis. Jo prieštaringumas. Sėkmės atributai. Spaudimas pasiekti ir nesėkmės baimė. Rizikos psichologija. Vertybinės orientacijos ir siekių poreikis Daugiaplanė motyvacija. Motyvų konfliktas. Vertybių konfliktų problema. Trukdymo sau psichologija. Trukdymas sau ir gynyba. Socialinio vaidmens samprata. Socialinio vaidmens etapai. Vaidmens apibrėžtumo problema. Socialinio vaidmens ir bendravimo ryšys. Vaidmenų konfliktas ir jo sprendimo strategijos. Socialinio suvokimo samprata. Socialinis kategorizavimas. Žmogaus socialinio dirgiklio ypatumai. Reagavimo įsisąmoninimas. Viešasis ir privatusis Aš. Prožektoriaus efektas. Įvaizdžio kūrimas ir valdymas. Socialinis pageidaujamumas. Prisistatymas ir jo strategijos. Gynybiškumas prisistatant. Demonstravimosi elgsena ir jos motyvacija. Grėsmė įvaizdžiui. Įvaizdžio nerimas, įvaizdžio gelbėjimas. Produktai ir įvaizdis. Išoriniai atributai ir išplėstasis Aš. Išorinių atributų ir vertybių santykis. Atgalinis ryšys, jo atribucija. Demagogijos efektas. Elgesio tikrinimas. Jo lygiai. Informacija ir socialinis suvokimas. Informaciniai požymiai, jų prioritetai. Konfliktinė informacija. Prieštaringos informacijos sprendimo būdai. Informacijos vertinimas. Stebėtojų įtaka informacijos vertinimui. Vertinimo laukimo nerimas. Teigiamos ir neigiamos informacijos įtaka. Vertinimo sąlygiškumas. Vertinimo kriterijai. Dodge socialinės informacijos apdorojimo modelis. Stereotipiniai vertinimai. Netiesioginio stereotipizavimo reikšmė prognozuojant asmens savybes. Suvokiančio asmens įtaka socialiniam suvokimui. Kognityvinio stiliaus samprata. Nuostatos įtaka socialiniam suvokimui: Pigmaliono efektas. Suvokiamojo savybės. Požymis – kategorija socialiniame suvokime. Metaforinis apibendrinimas. Bendravimo įtaka socialiniam suvokimui. Aureolės efektas. Konteksto įtaka socialiniam suvokimui. Kauzalinės atribucijos teorijos prielaidos. Pagrindiniai kauzalizmo principai. Priežastingumo lokusas. Atribucijos ir asmenybės laisvės problema. Priežasčių pastovumas, kintamumas, kontrolė. Atribucijos darymo būdai. Priežasties adekvatumas, svoris. Unikalumas, nuoseklumas, apibrėžimas darant atribucinius sprendimus. Neigimo ir padidinimo principas atribucijose. Neteisingo sutikimo efektas. Sėkmės atribucija. Užduoties sunkumas, sėkmė ir gabumų atribucija. Nesėkmės poveikis motyvacijai. Nesėkmės atribucija ir įvaizdžio gelbėjimas. Vidinis grupės favoritizmas. Atsakomybės atribucija. Ketinimų atribucija. Taikomieji atribucijos teorijos aspektai. Priskiriamų ir faktiškų elgesio motyvų santykis. Savęs vertinimas ir Aš vaizdas. Naiviojo realizmo ir savęs vertinimo ryšys. Socialinis palyginimas, jo kryptys. Aš vaizdo formos. Bazinis Aš. Aš vaizdo turinys. Savęs aukštinimo ir Aš nuoseklumo teorijos. Hierarchinis Aš vaizdo modelis. Aš vaizdo segmentacija ir integracija. Stigmos samprata. Stigmatizavimas. Vengimo grupės. Stigmatizuotųjų identiškumas. Destigmatizacija. Identiškumo samprata. Identiškumo paieška, užbaigtumas, užbaigtumo simboliai. Iššūkis ir grėsmė identiškumui. Totalitarinis ir Panteono Aš. Nuostatos samprata. Nuostata ir suvokimas. Nuostatos komponentai. Nuostatos centriškumas. Informacijos šaltinio prestižas ir nuostatos kitimas. Siuntėjo ketinimų, patikimumo suvokimas ir nuostatos kitimas. Informacinis libiškumas ir nuostatos kitimas. Informacijos vienpusiškumas – abipusiškumas ir nuostatos kitimas. Verbavimo psichologija. Bumerango efektas. Kalbos įtaka nuostatoms. Kojos duryse ir užtrenktų durų metodai. Pliuralistinis nežinojimas. Apeliacijos keičiant nuostatas. Emocinė, baimės apeliacijos. Vaidmenų atlikimas ir nuostatų kitimas. Elgesio komponento keitimas nuostatoje. Grupė ir nuostatų kitimas. Kognityvinio disonanso teorija, jos empirinis pagrindimas, privalumai ir trūkumai. Vertybinės orientacijos, jų reguliuojančioji funkcija. Vertybių konfliktas. E.Fromm vertybinių orientacijų samprata. Komunikacija, informacijos kodavimas. Verbalinis, akustinis informacijos kanalai. Verbalizavimas. Daugiaplaniai priėmėjai. Empatija, jausmo identifikavimas. Empatijos sužadinimas, ugdymas. Empatija slopinantys veiksniai. Prieraišumo samprata. Funkciniai prieraišumo modeliai. Ainsworth prieraišumo interpretacija. Bendravimas sąveikos aspektu. Socialinis tinklas. Konformizmas, jį nulemiantys veiksniai. Mažumos įtaka daugumai. Socialinė įtaka, jos priemonės. Manipuliavimas žmonėmis, makiavelizmas. Teisingumo psichologija. Paskirstymo, atstatymo, eigos teisingumas. Socialinių mainų teorija. Socialinė kaina. Panašumas ir bendravimas. Byrne metodas. Asimiliacijos efektas. F. Heider panašumo ir bendravimo teorija. Atsiribojimas, skirtumų pabrėžimas. Priklausomumas bendraujant. Priklausomumo požymiai. Priklausomumas ir įsipareigojimas. Mikelandželo efektas. Priklausomumas instinktų ir išmokimo teorijos požiūriu. Instrumentinė ir emocinė priklausomybė. Simbiozė. Asimetrinė priklausomybė. Savarankiškumas, jį skatinantys ir slopinantys veiksniai. Saitų samprata. Dominavimas-paklusimas. Dominavimas ir pranašumas, jo siekimo būdai. Atsiskleidimas, jo funkcijos. Kognityviniai slaptumo aspektai. Artumo samprata. Artumo baimė. Psichologinis atstumas, jo palaikymo būdai. Artumo dilema. Idealizavimas, idolo poreikis. Idealizavimo mažėjimo priežastys. Tarpasmeniniai konfliktai, juos skatinančios ir slopinančios priežastys. Prestižas ir tarpasmeniniai konfliktai. Rungtyniavimo konfliktas. Pavydo psichologija. Konflikto konstruktyvumo prielaidos. Emocinis priėmimas – atmetimas. Saugos poreikio vieta šiuose procesuose. Pritarimo mitas. Emocinis atmetimas ir agresija. Atmetimas ir atsiribojimas. Emocinio priėmimo į grupę ypatumai. Emocinio priėmimo sąlyginumas. Informacinis emocinio priėmimo – atmetimo aspektas. Jautrumo atmetimui samprata. Priėmimo-atmetimo maskavimas. Priėmimo-atmetimo atribucijos. Grupės samprata. Referentinė grupė. Grupės nario identiškumas. Socialinė kategorizacija. Kryžminė kategorizacija. Asmens ir/ar grupės identifikacija. Grupės norma. Grupės sutelktumas, jį nulemiantys veiksniai. Asmenybės statusas grupėje. Jį nulemiantys veiksniai. Įveikos samprata. Įveikos strategijos. Įveikos stilius. Aplinkos kontrolė. Išmoktas bejėgiškumas. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (6)Įspūdžio formavimasis. Vertė. Vidurkio principas. Nuoseklumas. Aureolės efektas. Nuoseklumo išlaikymas. Teigiamo vertinimo tendencija. Informacijos perdirbimo dėsniai. Suvokimo veiksniai. Kontekstas. Centriniai bruožai. Išskirtinumas. Gyvumas. Negatyvumo efektas. Kategorizacija. Schemos. Savęs suvokimas. Suvokimo tikslumas. Subjektyvi perspektyva. Emocijos. Neverbalinė komunikacija. Vizualinis kanalas. Asmeninė erdvė. Gestai. Akių kontaktas. Veido išraiška. Paralingvistinis kanalas. Atribucija. Nuostatos ir nuostatų apibrėžimas. Kognityvinis disonansas. Reakcija. Baimė. agresija. Argumentų stiprumas. Afiliacija. Prisirišimas. Vienišumas. Artumas. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (7)Socialinės psichologijos objekto samprata. Socialinės psichologijos istorijos bruožai. Pagrindinės konceptualinės kryptys XX amžiaus socialinėje psichologijoje. Grupės samprata. Jos apibrėžtys socialinėje psichologijoje. Grupės funkcijos. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Grupės struktūros plotmės. Lyderiavimo esmės samprata. Lyderių tipologijos. Lyderių funkcijos. Konformizmo tyrimai socialinėje psichologijoje. Skaityti daugiau
Socialinė psichologija (8)Afiliacija. Prisirišimas. Afiliacijos funkcijos. Vienišumas. Įspūdžio formavimasis. Neverbalinė komunikacija. Vizualinis kanalas. Asmeninė erdvė. Gestai. Akių kontaktas. Veido išraiška. Emocijų atpažinimas. Universalios emocijų išraiškos. Paralingvistinis kanalas. Patrauklumas. Fizinis patrauklumas. Aureolės efektas (halo effect). Vertė. Vidurkio principas. Nuoseklumas. Nuoseklumo išlaikymas. Teigiamo vertinimo tendencija (positivity bias). Centriniai bruožai. Asmeninės savybės. Išskirtinumas. Išskirtinumo poveikis. Gyvumas (vividness). Negatyvumo efektas. Panašumas. Pažįstamumas. Artumas. Atribucija. Priežastingumo lokusas. Priežasčių stabilumas ir kintamumas. Kiek žmogus galėjo kontroliuoti savo elgesį. Kada daromos atribucijos. Kaip daromos atribucijos. Fundamentali atribucijos klaida. Motyvai ir atribucinės klaidos - savigarbos išsaugojimas. Netikro konsensuso klaida. Nuostatos ir nuostatų apibrėžimas. Kognityvinis sudėtingumas. Vertės paprastumas, Minčių ir jausmų sąryšis. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų išmokimas. Kognityvinis nuoseklumas. Kognityvinis- afektyvinis nuoseklumas. Kognityvinio disonanso teorija. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų stiprumas. Nuostatų stabilumas. Nuostatų specifiškumas. Nuostatų išryškinimas. Nuostatų keitimas. Neatitikimas tarp esamos nuostatos ir pateikiamos informacijos. Reakcija. Šaltinio nuvertinimas. Informacijos iškreipimas. Bukas atmetimas. Informacijos išmokimas. Afekto perkėlimas. Kontrargumentavimas. Įtikinėtojas. Informacijos šaltinio autoritetas. Baimė. Agresija. Argumentų stiprumas. Asmeninis suinteresuotumas. Informacijos kartojimas. Klausytojo savybės: Angažuotumas. Asmenybiniai faktoriai. Skaityti daugiau
Socialinės grupės (2)Pirmoji grupė - šeima. Grupėje vyksta asmenybės socializacija. Pagal R.K. Mertoną, yra 3 pagrindiniai grupės bruožai. Skiriami šie socialinės grupės elementai. N. Smelseris nurodo tokius vidinius grupės procesus. Kaip grupės veikia mūsų elgesį. Konformizmas. Kolektyvistas. Deindividuacija. Grupės poliarizacija. Grupinis mąstymas. Mažumos įtaka daugumai. Nario statusas. Statuso svarbiausioji charakteristika. Grupių hierarchija. Oficialus lyderis. Lyderių skirstymas. Savijautą grupėje apibūdina trys parametrai. Norma. Grupių kontaktiškumo lygiai. Makro ir mikro grupės. Esminės mikrogrupės ypatybės. Formalios grupės. Neformalios grupės. Socializacija. Veiksmų koordinavimas. Skaityti daugiau
Socializacija (5)Bendroji dalis. Socializacija. Intelektas. Kodėl mes bendraujame arba kodėl aš negaliu būti vienas? Kai kurių mano gestų reikšmės. Skaityti daugiau
Šeima (3)Šeimos rūšys. Šeimos kaita vakarų Europoje. Tradicinė, moderni ir alternatyvinė šeima. Šeimos gyvenimo ciklo modelis. Santuoka. Santuokinės laimės lyčių skirtumai. Patriarchatas ir gamyba. Skaityti daugiau