Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socializacija (5)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Bendroji dalis. Socializacija. Intelektas. Kodėl mes bendraujame arba kodėl aš negaliu būti vienas? Kai kurių mano gestų reikšmės.

Ištrauka

"Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės informavimo priemonės." (Idėjų žodynas). Yra susiformavę trys teoriniai socializacijos modeliai.
Pirmasis susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai (kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos enculturation sąvoka). Vėliau, gyvenimui bėgant perimami kitų kultūrų bruožai (akultūracija). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių perėmimas. Socialinio ugdymo organizatorius labiausiai jaudina šio proceso valdymo ir optimizavimo galimybės.
Antrasis socializacijos modelis yra vis didesnis valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos procese. Reikia pripažinti šių tendencijų ryškėjimą visame pasaulyje.
Trečiasis, dar K. Marx įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis modelis, "kapitalo ir atsakomybės perdavimas jį kuriantiems kolektyvams" (Dictionary Sociology).
Intelektas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma inteririozuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.
Žmogus yra vienintelė pasaulyje žinoma protinga būtybė, todėl ji sugeba veikti sąmoningai, kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti, laisvai pasirinkti savo elgesį. Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra intelektas. Jis ir sudaro žmogaus charakterio pagrindą.
Žmogaus veikla reguliuojama sąmoningai, o sąmonė yra aukščiausia psichikos išsivystymo pakopa. Ji leidžia žmogui, prieš pradedant žmogui ką nors daryti, preliminariai operuoti daiktų ir reiškinių vaizdais mintyse. Taigi sąmonė įgalina žmogų atlikti veiklą dviem lygiais: mintyse ir praktiškai. Pirmuoju atveju žmogus, žinodamas savo poreikius ir remdamasis savo mąstymu bei vaizduote, užsibrėžia tikslus tiems poreikiams patenkinti, numato priemones tiems tikslams pasiekti, atitinkamai (dažnai netgi idealiai) suplanuoja savo veiklą. O praktiškai veikdamas žmogus vykdo iš anksto numatytą veiksmų programą. Savo veikloje žmogus įvairius daiktus ir reiškinius vertina tiek, kiek jie padeda ar trukdo siekti tikslo. Jis numato būdus kliūtims įveikti ar jų išvengti, pasinaudoja įvairių situacijų teikiamomis galimybėmis, derina savo veiksmus, pastangas. Kartais pakartotinai vertina pavartotus veiklos būdus, gali visai pakeisti artimiausius tikslus arba sukeisti jų eilę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-13
DalykasSocialinės psichologijos konspektas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasKonspektai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis95.45 KB
Autoriusxxxx
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socializacija (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą