Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Specialioji pedagogika>Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Nuo segreguoto iki inkliuzyvaus ugdymo. Sąvokų kaita. Teisinis pagrindas. Statistika. Integruoto ugdymo projektai ir tyrimai. Integruoto ugdymo problemos: tyrimo tikslas ir uždaviniai. Empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimo metodika. Vaiko šeiminė ir neįgalumo situacija. Vaiko ugdymo formų ir planų vertinimai. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų pasirengimo dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais vertinimas. Administracijos požiūrio vertinimas. Tėvų dalyvavimo vertinimas. Ugdymo fizinės aplinkos vertinimas. Bendras požiūris į integruotą ugdymą. Vaiko savijautos vertinimas. Problemos ir kiti aspektai. Bendros išvados ir rekomendacijos.

Ištrauka

Neįgalių (tarp jų ir sutrikusio intelekto), arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau tapo ne tik faktu, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. Visuomenės nuostatos, lemiančios socialinę ir ugdymo politiką neįgaliųjų atžvilgiu keičiasi integruoto ugdymo naudai (A. Galkienė, 2001, 2003; I. Kaffemanienė, 2001; J. Ruškus, 2002; Labinienė, ir kt., 2003). Atrodo taip nesenai – tik 1993 m. Švietimo ir mokslo ministerija pakankamai nedrąsiai išleidžia pirmąją instrukciją, liečiančią integruotą ugdymą (Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose), o specialiose mokyklose neįgalių vaikų jau sumažėjo dvigubai. Integruotas ugdymas yra, pirmiausiai, barjerų tarp sveikų ir neįgalių vaikų laužymas, vienodų ugdymosi ir karjeros siekimo galimybių sudarymas. Kaip visose šalyse, taip ir Lietuvoje specialusis ugdymas yra kelių formų: 1) ugdymas specialiose įstaigose arba namuose (neintegruotas, segreguotas ugdymas); 2) integruotas ugdymas pagal bendrą ugdymo vietą (neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose patalpose nuo sveikųjų); 3) socialinė integracija (sveiki ir neįgalūs vaikai bendrai būna ne akademinių užsiėmimų metu); 4) funkcinė integracija (vaikai visą laiką mokykloje mokosi kartu, tačiau programos pakeitimai, specialistų prieinamumas, specialių priemonių turėjimas minimalus); 5) inkliuzyvus ugdymas (neįgalaus vaiko integruotas ugdymas tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: pakankama pedagogų kompetencija, priemonių, kabinetų ir specialistų konsultantų buvimas, administracijos palaikymas, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos). Taigi, inkliuzyvus ugdymas yra integruoto ugdymo siekiamybė, aukščiausia jo reiškimosi forma (A. Bagdonas, 1997).
C. Holden ir bendraut. (1996) pabrėžia tokius inkliuzyvaus ugdymo reikalavimus:
Prieinamumas: mokyklos aplinkos ir patalpų pritaikymas neįgaliems asmenims, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo priemonės akliesiems, fiziškai neįgaliems ar silpnaregiams.
Mokyklos pedagogų ir viso personalo pasirengimas (pakankamas informuotumas apie įvairias negales ir darbą su neįgaliais asmenimis.
Ugdymo programų ir mokymo būdų pritaikymas.
Visų mokinių ir pedagogų teigiamų nuostatų suformavimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-28
DalykasSpecialiosios pedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai25
Dydis118.81 KB
AutoriusDonatas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Specialiuju poreikiu vaiku integravimo problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 41 puslapis 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą