Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Specialioji pedagogika>Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, sprendžiant specialiųjų poreikių vaikų integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje, klausimus
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, sprendžiant specialiųjų poreikių vaikų integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje, klausimus

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Integruotas specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kaip sudėtinė socialinės integracijos proceso dalis. Vaikų su specialiais poreikiais integruoto ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokyklose. Specialių poreikių apibūdinimas ir mokytojų požiūris į specialių poreikių vaikus. Vaiko specialių poreikių tenkinimas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas sprendžiant integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje klausimus. Tyrimo organizavimas ir rezultatų aptarimas. Išvados.

Ištrauka

Problemos aktualumas. Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios institucijos, atsakingos už jaunosios kartos ugdymą ir rengimą savarankiškam gyvenimui. Tėvus ir mokytojus jungia vienas tikslas – vaiko- augančio žmogaus ugdymas. Mokykla yra pagrindinė socialinė veikėja, bet didelę reikšmę turi tėvų požiūris į vaiko ugdymą.
Šeimos ir mokyklos ugdymo uždaviniai bendri, todėl šeima padeda mokyklai, o mokykla– šeimai auklėti vaikus. Svarbi šių ryšių sąlyga – teigiamas tėvų požiūris į mokyklą, pedagogus ir jų darbus (Juodaitytė A., 1994).
Tėvų požiūris į vaiko ugdymą turėtų atitikti mokytojo požiūrį, t.y. vaiko gabumų atskleidimas, įgimtų savybių tobulinimas, psichologinių ir praktinių įgūdžių pažinimas, sugebėjimas suvokti mokinio padėtį, palankios atmosferos sukūrimas darbui.
Šiandieninėje visuomenėje itin svarbios tampa žmonių lygybės idėjos. Todėl Lietuvoje kartu su mokyklų reformomis prasidėjo ir vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija į visuomenę, o tuo pačiu ir į bendrojo lavinimo mokyklas.
Integracija- procesas, kurio metu būtinas bendradarbiavimas, bendras darbas, lankstumas, noras rizikuoti, daugybės individų, tarnybų ir institucijų parama. Vaikų su spec. poreikiais integruotas ugdymas- tai jų įtraukimas į visuomenę, siekiant išugdyti pilnaverčiu visuomenės piliečiu. Pagal Vaiko teisių konvenciją (Lietuvoje ji ratifikuota 1995m.) teigiama, kad "psichiškai ir fiziškai nepilnavertis vaikas turi gyventi pilnavertį ir prideramą gyvenimą sąlygomis, garantuojančiomis jo orumą, ugdančiomis pasitikėjimą savimi ir leidžiančiomis aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.".
Tik po 1917m. revoliucijos Rusijoje buvo sukurta ir įdiegta formali mokymosi sistema neįgaliesiems. Valstybė mokėjo už šių vaikų išlaikymą, nes bendro lavinimo mokyklos nebuvo pritaikytos specialiųjų poreikių vaikams. Tuo metu buvo sukurtos socialinės kultūrinės L. Vygotskio ir kitų rusų mokslininkų teorijos, kurios visame pasaulyje padarė didelį poveikį neįgalių vaikų ugdymui L Vygotskis aprašė žalingą socialinio izoliavimo poveikį vaikams su negalia. Jis teigia, kad suformuodama išskirtinę socialinę aplinką, atskiriančią vaiką nuo visuomenės, pati visuomenė sukuria "antrinę negalią"(Vygotskis, 1978). Neįgalūs vaikai patiria didžiulį stresą, kai nepaisoma pagrindinių socialinių reikmių.
1900 m. italų gydytoja M. Montessori susirūpino vaikais, kurių ugdymas kitiems atrodė neįmanomas. Ji tikėjo, kad reikia gerbti vaiko individualybę, sudaryti jiems sąlygas veikti ir rinktis, pačiam rasti sprendimus, skatinti įveikti sunkumus.
Vis daugiau visame pasaulyje tėvų ėmė raginti ugdytojus įtraukti neįgalius vaikus į bendras ugdymo institucijas, šeimos norėjo auginti neįgalius vaikus namie, kuriuose jie jaustųsi mylimi ir visaverčiai nariai.
Ugdymo programų skirtų neįgaliems vaikams stigo, tačiau nuo 1950 metų rendamiesi JAV konstitucija, neįgalūs vaikai išsikovojo teisę lankyti bendrojo lavinimo institucijas. Nuo 1972 metų JAV projektas "Head Start" ėmėsi inciatyvos integruoti neįgalius vaikus į įprastas vaikų darželių grupes. Jis tapo neįgaliems vaikams ir jų šeimoms pritaikytu ugdymo modeliu. 1975m. JAV kongresas priėmė labai reikšmingą įstatymą, užtikrinantį "laisvą, tinkamą, viešą ugdymą", prieinamą neįgaliems vaikams. Šiuo metu JAV įsteigtos atviros grupės, jie gauna medicininę pagalbą, lanko vietinius darželius bei mokyklas, dalyvauja bendruomenės veikloje. Sudarytos sąlygos lankyti profesines ir aukštąsias mokyklas, o suaugę dirbti ir gyventi visuomenėje (Daniels E. R., 2000).
Darbo objektas: tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, sprendžiant specialiųjų poreikių vaikų integruoto ugdymo ypatumus.
Darbo tikslas: atskleisti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo ypatumus ir galimybes, sprendžiant spec. poreikių vaikų integracijos bendrojo lavinimo mokykloje klausimus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę literatūrą spec. poreikių vaikų integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje klausimais.
2. Atskleisti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo ypatumus ir galimybes spec. poreikių vaikų integruotam ugdymui bendrojo lavinimo mokykloje.
3. Pagrįsti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo svarbą integruojant spec. poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-29
DalykasSpecialiosios pedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai18
Dydis77.09 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasa. E. Novogrodskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tevu ir pedagogu bendradarbiavimas sprendziant specialiuju poreikiu vaiku integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje klausimus [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • a. E. Novogrodskienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą