Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Specialioji pedagogika>Psichologinė savirefleksija po pedagogo specialiosios praktikos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Psichologinė savirefleksija po pedagogo specialiosios praktikos

  
 
 
123456
Aprašymas

Psichologinė savirefleksija pasibaigus žemesniųjų klasių specialiosios pedagogo praktikai. Aptariama: Bendravimas su mokiniais. Išvados apie pedagoginę veiklą. Kokiose pedagoginėse veiklos srityse, Jūsų nuomone, Jums sunkiausiai sekėsi? Kokios perspektyvos įveikti trūkumus, ko norėsite dar mokytis? Kokios stipriausios Jūsų, kaip mokytojo savybės? Kokiomis savybėmis Jūs labiausiai patraukėte mokinius? Jūsų individualaus pedagoginės veiklos stiliaus ryškiausios savybės? Kurias geras savybes ypač stengiatės tobulinti? Kurias slopinate? Kokia Jūsų nuomonė apie šią psichologinę užduotį? Kas šioje užduotyje Jums patinka, padės darbe? Kas Jums nepatinka? Kokius konkrečius klausimus po praktikos norėtumėte pateikti specialiosios psichologijos dėstytojams bei kitiems psichologams?

Ištrauka

Artėjant praktikos dienai vis galvojau, kokią klasę gausiu, kokie bus vaikai, kaip reikės su jais bendrauti, o juo labiau, kaip reikės juos mokyti, ar jie mane supras, ar mane priims, ar manęs klausys, ar aš juos suprasiu. Nes tarpusavio supratimas yra vienas iš svarbiausių elementų bendraujant.
Atėjus į klasę pirmą dieną mus su kolege mokytoja priėmė labai šiltai. Vaikams buvo kiek neįprasta. Bandžiau juos kalbinti, tačiau į kalbas jie nelabai leidosi, buvo nedrąsūs. Stengiausi būti paprasta, nuteikti vaikus, kad atsipalaiduotų, kad nusiramintų, kad nebijotų mūsų.
Prieš antrąją savaitę buvo baisoka, o jei nepavyks jų prakalbinti, kaip aš dėstysiu pamokas? Tačiau, po truputį vaikai priprato prie naujų mokytojų, atsipalaidavo, pradėjo bendrauti, kad ir nedrąsiai. Per pamokas drąsiau klausinėjo, atsakinėjo į klausimus, per pertraukas noriai pabendraudavo.
Visą praktikos laikotarpį stengiausi išlikti demokratiška – leidau vaikams reikšti savo nuomonę, netgi skatinau tai daryti. Norėjau, kad per pamokas netvyrotų slogi nuotaika, kad vaikai nesijaustų tarsi aš būčiau budelis, o jie mano pavaldiniai, kurie turi manęs klausyti. Stengiausi ir norėjau būti bendradarbė, norėjau, kad jie žinotų, jog jei kas nors blogai gali į mane kreiptis, ir kad aš jiems padėsiu kiek galėsiu. Tačiau pradžioje tai buvo labai sunku, nes vaikai iš pradžių klausdavo kažko su baime, nedrąsiai, tarsi jausdamiesi kalti prieš mane. Vėliau vaikai pradėjo bendrauti laisviau, nebebijojo pareikšti savo nuomonės, labiau pradėjo pasitikėti savimi ir manimi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-27
DalykasSpecialiosios pedagogikos analizė
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasAnalizės
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis13.6 KB
Autoriuspamaiva
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasBubnys
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Psichologine savirefleksija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Analizės
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Bubnys
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą