Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Fiziniai ir juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Fiziniai ir juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai

Aprašymas

Įvadas. Fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. Civilinis teisnumas. Civilinio teisnumo turinys. Teisnumo atsiradimas ir išnykimas. Civilinis veiksnumas. Gyvenamoji vieta. Pripažinimas nežinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu. Globa ir rūpyba. Juridiniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas. Išvados.

Ištrauka

Piliečiai norėdami patenkinti savo poreikius bei interesus, privalo veikti. Veikdami jie dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja teisės normos. Teisė veikia reguliuojamus faktinius visuomeninius santykius, todėl šie faktiniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, nes tų santykių dalyviai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas. Teisiniai santykiai - tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas.
Teisiniu santykiu neretai vadinamas teisės normų sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines teises ir pareigas.
Teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda teisinis santykis.
Teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo, kuriam teisės normos suteikia galimybe būti teisių ir pareigų subjektu, t. y. asmuo, turintis teisinį subjektiškumą. Teisės subjektai - fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys turėti teisėsi bei pareigas. Teisės subjektų teisinę padėtį lemia jų teisnumas ir veiksnumas.


Civilinės teisės subjekto sąvoka yra glaudžiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo sąvokomis. Civilinio kodekso 8 straipsnis civilinį teisnumą apibrėžia kaip galėjimą turėti civilines teises ir pareigas. Civilinio teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos, pobūdį ir turinį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai. Valstybė, fiziniams ir juridiniams asmenims suteikdama galimybę turėti civilines teises ir pareigas, atsižvelgia į atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo sąlygas.
Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė, kurią asmeniui, kaip teisės subjektui, savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė. Teisnumas - tai anstatinis reiškinys, teisiškai išreiškiantis individo visuomeninę padėtį, paskiausiai sąlygotą egzistuojančių toje visuomeninėje formacijoje gamybinių santykių ir bazės. Todėl teisės ir pareigos, kurias vienu ar kitu ekonominės formacijos vystymosi laikotarpiu gali turėti teisės subjektai, yra nevienodos. Pavyzdžiui, vergvaldinėje ekonominėje formacijoje vergai nebuvo teisės subjektai, todėl jie neturėjo teisnumo. Feodalinėje visuomenėje viešpataujančios klasės atstovai - feodalai - turėjo neribotą teisnumą, o valstiečių teisnumas priklausė nuo pastarųjų valios. Nugalėjus buržuazinėms revoliucijoms, buvo paskelbtas lygus visų buržuazinės visuomenės narių teisnumas. Tačiau realiam teisnumui būtinos realios ekonominės, politinės ir teisinės garantijos. Apie lygų teisnumą galima kalbėti tik turint realias galimybes valdyti gamybos priemones. Teisnumo garantijų sistemoje ekonominėms teisminio garantijoms tenka pagrindinis vaidmuo.
Civilinio teisnumo būdingas bruožas visada turi būti jo realumas. Galimybę būti įstatymo numatytų teisių ir pareigų subjektu kiekvienam žmogui turi garantuoti pagrindinis valstybės įstatymas - Konstitucija. Tačiau realų įstatyme numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą visose ekonominėse formacijose garantuoja toje ekonominėje formacijoje egzistuojanti gamybos priemonių nuosavybės forma bei visa ūkio sistema. Bet kokios kliūtys, ribojančios galimybę turėti įstatyme numatytas civilines teises ir pareigas, kiekvienoje civilizuotoje valstybėje turi būti šalinamos, panaudojant valstybinės prievartos priemones. Civiliniam teisnumui būdingas lygybės principas, kurio esmė ta, kad visi privalo turėti vienodas galimybes įgyti visas įstatyme numatytas teises ir pareigas, tačiau negali turėti jokių privilegijų. Galiojanti Konstitucija visiems piliečiams numato lygias teises, o kartu ir tokį pat teisnumą, nepaisant rasės, lyties, tautybės, priklausymo vienai ar kitai politinei partijai. Civiliniam teisnumui būdinga tai, kad ši teisės subjekto savybė negali būti perduota kitam asmeniui. Galiojantys įstatymai nenumato galimybės atsisakyti teisnumo, apriboti jį, perduodant dalį galimybių turėti civilines teises ir pareigas kitiems asmenims. Civilinis teisnumas - tai galėjimas turėti ne tik civilines teises, bet ir civilines pareigas. Teisė be pareigos neegzistuoja. Todėl teisių ir pareigų tarpusavio ryšys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruožas. Galimybei turėti civilines teises visada adekvati galimybė įgyti ir civilines pareigas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-09
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis23.77 KB
Autoriusolesia
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaV. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla
Failo pavadinimas Fiziniai ir juridiniai asmenys kaip civilines teises subjektai [speros.lt].rar
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą