Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Nuosavybės teisė (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nuosavybės teisė (3)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

vadas. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės sąvoka ir turinys. Nuosavybės rūšys. Bendrosios nuosavybės teisės. Nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę, garantavus pagrindines asmenines teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą. Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą. Šiai teisei būdinga tai, kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali būti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvus. Daiktinę teisę pažeisti gali kiekvienas subjektas.
Pagal galiojančius įstatymus daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių . Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą. Tačiau plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti.
Šio darbo objektas – nuosavybės teisės apžvalga.
Darbo tikslas išnagrinėti nuosavybės teisę, padaryti svarbiausias išvadas.
Šio darbo uždaviniai apžvelgti nuosavybės teisės sąvokas, rūšis, bei pateikti susijusius pavyzdžius.

Nuosavybės mokslinė sąvoka vartojama dviem prasmėmis: ekonomine ir teisine. Nuosavybė ekonomine prasme suprantama kaip ekonominiai santykiai, atsiradę dėl daiktų valdymo, naudojimo ir jais disponavimo. Ši sąvoka teisine prasme suprantama kaip šių teisinių santykių reguliavimas teisės normomis. Kartu nuosavybės teisė gali būti suprantama kaip objektinė ir subjektinė teisė. Objektinė teisė – bendrų teisės normų sistemos, kurios nesusietos su konkrečiais nuosavybę turinčiais asmenimis (nuosavybės teisės subjektais) ir nenustato konkrečių šių nuosavybės teisės objektų. Subjektinė nuosavybės teisė nustato konkrečius asmenis (nuosavybės teisės subjektus) ir jiems priklausančius daiktus bei jų teises ir pareigas.
Nuosavybė teisine prasme – visuma teisės normų, kurios įtvirtina ir gina tam tikrų daiktų priklausomybę tam tikram asmeniui arba keliems asmenims ir nustato jiems galimybę tuos daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Nuosavybė teisine prasme įtvirtina ekonominius nuosavybės santykius teisinėmis normomis. Nuosavybės teisės normų charakteris ir turinys atitinka ekonominių nuosavybės santykių charakterį ir turinį. Nuosavybės teisė yra besikeičianti istorinė kategorija. Jos turinys keičiasi priklausomai nuo ekonominių nuosavybės santykių turinio pasikeitimų. Tačiau nuosavybė ekonomine prasme yra kiekvienoje visuomenėje, o nuosavybės teisė turi istorinį pereinamąjį charakterį.
Nuosavybės teisė subjektine prasme yra asmens arba keleto asmenų teisė jiems priklausančius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Kiekvieno savininko subjektinė teisė egzistuoja tiktai teisiniuose santykiuose, kurių turinį sudaro valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės. Nuosavybės teisinių santykių pagrindą sudaro ekonominiai nuosavybės santykiai.
Nuosavybės teisinių santykių ypatumas tas, kad šie santykiai yra absoliutiniai. Tai reiškia, kad šiuose santykiuose nuosavybės teisę turintys asmenys (savininkai) turi teisę jiems priklausančius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti, o visi kiti asmenys (fiziniai, juridiniai) privalo nekliudyti, netrukdyti savininkui šias teises įgyvendinti. Taigi šiame nuosavybės teisės santykyje yra konkretus šio santykio dalyvis – turintis teises savininkas, o kiti šio santykio dalyviai neapibrėžti. Jie yra visi asmenys ir jie neįvardijami. Nuosavybės santykius reguliuoja LR Konstitucijos 23, 46, 47, 128 straipsniai, kurie nustato bendruosius nuosavybės teisės nuostatus; LR Civilinis kodeksas, kurio atskiras institutas yra nuosavybės teisė; atskiri įstatymai, pvz. LR žemės įstatymas.
Nuosavybės teisės turinį sudaro trys savininko teisės: jam priklausančių objektų valdymas, naudojimas ir jais disponavimas.
Valdymas suprantamas kaip faktiškas daiktinis viešpatavimas, daikto turėjimas. Teisė susieja valdymą su kitais teisiniais santykiais, iškylančiais su trečiaisiais asmenimis ir dėl to valdymas yra teisinis santykis. Čia reikia skirti: valdymą, kaip vieną iš savininkui priklausančių teisių ir valdymą, priklausantį nesavininkui. Savininkas yra faktinis daikto valdytojas, ir įstatymas gina savininko valdymą nuo trečiųjų asmenų pažeidimų. Jeigu valdymas pažeistas (daiktas buvo prarastas), tai savininkas gali pareikšti valdymo pažeidėjui ieškinį dėl daikto išreikalavimo (vindikacinį ieškinį) – nevaldančio savininko ieškinį valdančiam nesavininkui . Valdymas gali būti atskirtas nuo savininko ir priklausyti nesavininkui. Šis atskyrimas nuosavybės teisės nepanaikina. Toks nesavininko valdymas skirstomas į teisėtą ir neteisėtą, sąžiningą ir nesąžiningą. Kaip teisėtą nesavininko valdymą reikia suprasti tuos atvejus, kai daiktas faktiškai valdomas remiantis sutartimi su savininku (įkeitimas, nuoma ir kt.) ar įstatymu, administraciniu aktu. Neteisėtu laikomas toks valdymas, kuris neturi teisinio pagrindo (pavyzdžiui, daikto užvaldymas smurtu). Sąžiningu valdymu laikomas toks valdymas, kai valdytojas nežino ir neturi žinoti, kad jo valdymas yra neteisėtas. Valdymo sąžiningumas ir nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant valdytojo atsakomybės savininkui klausimą. Įstatymai valdymo suskirstymą į sąžiningą ir nesąžiningą taiko tik neteisėtam valdymui. Teisėtas valdymas, turintis teisinį pagrindą, negali būti nesąžiningas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-19
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis23.66 KB
AutoriusAusrius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nuosavybes teise (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą