Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Civilinis teisnumas ir veiksnumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Civilinis teisnumas ir veiksnumas

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Fizinių asmenų kaip civilinės teisės subjektų samprata Romėnų teisėje. Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata. Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas. Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys. Civilinis veiksnumas (fizinių asmenų). Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ir veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais. Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija). Nepilnamečių iki 14 metų civilinis veiksnumas. Nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų civilinis veiksnumas. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu. Juridinių asmenų teisnumas.

Ištrauka

Mūsų Respublikoje galiojantys įstatymai suteikia galimybę visiems turėti lygias civilines teises ir pareigas, nepriklausomai nuo lyties, rasės, politinių ir religinių įstikinimu.
Kalbant apie piliečių civilinio teisnumo turinį, reikia nurodyti, kad piliečiai pagal įstatymus gali turėti turtą kaip privatinę nuosavybę, teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitu turtu, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros ie meno kūrinio, atradimo, išradimo bei kitas intelektualiones veiklos produktų autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises. Čia išvardintos tik pagrindineės į teisnumo turinį įeinačios teisės. Be šių teisių, piliečiai gali turėti ir kitas civilines teises. Kiekviena iš šių teisių – tai įstatymais garantuota galimybė įgyti konkrečią subjektinę teisę.
Skirtingai nuo civilinio teisnumo, kurį turi visi, ir nepriklausomai nuo sąlygų, civilinį veiksnumą gali turėti ne visi asmenys. Asmuo gali būti veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir sąmoningai suprasti savo poelgius bei jų pasekmes.
Veiksnumas, kaip ir teisnumas, pasibaigia asmeniui mirus. Tčiau daugeliu atvejų žmogus gali netekti veiksnumo ir būdamas gyvas.
Civilinį teisnumą ir veiksnumą turi juridiniai asmenys. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o pasibaigia – juos likvidavus ar reorganizavus.
Teisnumo ir veiksnumo tema yra labai aktuali mūsų visų gyvenimuose, tai neatskiriama žmogaus savybė. Labai svarbu nustatyti žmogaus gebėjimus ir galimybes, kad galėtume padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, išlaisvinti nuo laisvių ribojimo, kurie supranta veiksmus ir gali juos valdyti.
Darbo tikslas – civilinis teisnumas ir veiksnumas
Darbo tikslas – apibrėžti fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, nurodyti, kaip jie tomis teisėmis gali pasinaudoti ir kokios turi turi būti aplinkybės, kad šios teisės iš jų būtų atimtos.
Darbo uždaviniai – išanalizuoti teisnumo ir veiksnumo vystimosi raidą.
Darbo tyrimo metodai - mokslinės įstatimines literatūros analizė atlikta, panaudota lyginamoji analizė tiriant istorinę ir šiuolaikinę teisę.
Darbas atliktas pasinaudojus Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Civilinio Kodekso komentarais, iš Aukščiausiojo teismo nutarčių pateikta pavyzdžių, I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė knyga, taip pat Lietuvos respublikos Konstitucija ir vadovauijantis vasarienės D. Civilinės teisės knyga aptariami juridiniai asmenys.

Fizinių asmenų kaip civilinės teisė subjektų samprata Romėnų teisėje

Romėnų teisė suvaidino didžiulį vaidmenį visos Europos sistemoje. Žlugus valstybei paprastai galios netenka ir jos teisė. Romėnų teisės, subyrėjus Romos imperijai, toks likimas neištiko. Įvyko negirdėtas istorijoje dalykas – Vakarų Romos imperijos teritorijoje atsiradusios valstybės daugiau ar mažiau pasisavino romėnų teisę. Tai daug šimtmečių trukęs procesas Romėnų teisė tapo naujojo pasaulio universaliąją teise.
Romėnai asmenį, kuris turėjo teisnumą, vadino persona (asmenybe). Persona sąvoka, būdama teisinė kategorija, yra siejama su žmogumi. Paprastai teisine asmenybe žmogus būdavo nuo gimimo iki mirties. Romėnų teisė, kaip ir visos kitos senovės teisės sistemos, persona laikė kažkokia privilegija, kurią žmogus įgydavo tik esnt tam tikroms sąlygoms. Kad Romoje žmogus būtų asmenybė, t.y. kad jis galėtų būti teisės subjektu, jis privalėjo turėti caput, kuris priklausė nuo trijų elementų, sudarančių jo esmę. Tai yra:
a) laisvė;
b) pilietybė;
c) šeimos galvos padėtis.

Taigi norint būti asmenybe, pagal Romėnų teisę, reikėjo būti: laisvu žmogumi, o ne vergu, piliečiu, o ne latinu ar peregrinu, šeimos galva, o ne paprastu, priklausomu jos nariu.
Tam, kad Romos pilietis galėtų iki galo pasinaudoti visomis teikiamomis gėrybėmis, vien teisnumo neužteko. Teisnumas paprastai paprastai reiškia galimybę turėti subjektynę teisę, o kad ta teise galima būtų pasinaudoti, ją realizuoti, butina antroji sąlyga t.y. – veiksnumas.
Skirtingai nuo teisnumo, veiksnumas atsiranda ne nuo gimimo momento, o sukakus tam tikro amžiaus, kada žmogus gali teisingai vertinti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę ir atsakyti už padarytas teisės pažeidimo pasekmes. Kitaip tariant, veiksnumas priklauso nuo žmogaus gebėjimo laisvai reikšti savo valią, o tai siejasi ne tik su amžiumi, bet ir su kitais faktoriais t.y psichinė būsena, liga, kai kurie veiksmai ir pan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-09
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis28.73 KB
Autoriusmantas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasRegina Bertašienė
Švietimo institucijaKlaipėdos verslo aukštoji mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Civilinis teisnumas ir veiksnumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Klaipėdos verslo aukštoji mokykla / 2 Klasė/kursas
  • Regina Bertašienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą