Teisnumas ir veiksnumas

Įvadas. Civilinis teisnumas. Teisnumo sąvoka. Teisnumo turinys. Teisnumo atsiradimas ir išnykimas. Civilinis veiksnumas. Gyvenamoji vieta. Pripažinimas nežinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu. Globa ir rūpyba. Civilinės būklės aktai. Išvados.

Civilinės teisės subjekto sąvoka yra glaudžiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo sąvokomis. Tai sąvokos apibrėžiančios civilinio subjekto teisinį statusą, sutinkamos visų teisnių valstybių civilinėje teisėje.
Šiame darbe siekiama parodyti, kaip šios sąvokos apibūdina fizinį asmenį. Tuo tikslu iškelti tokie darbo uždaviniai: siekiama apibrėžti fizinio asmens teisnumo sąvoką, jo turinį, atsiradimo ir išnykimo prielaidas; taip pat civilinio veiksnumo sąvoką, jo įgijimo, praradimo arba apribojimo sąlygas bei svarbias su civiliniu veiksnumu susijusias sritis, tokias kaip gyvenamosios vietos nustatymas, fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu arba mirusiu, globos ir rūpybos skyrimas riboto veiksnumo arba neveiksniems asmenims, civilinių aktų, susijusių su veiksnių asmenų teisėmis ir pareigomis, įgyvendinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose trumpai apibendrinti aukščiau išvardinti punktai.
Darbas pagrįstas Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso ir Civilinio Proceso Kodekso analize, tai pat panaudota medžiaga iš internetinės LITLEX duomenų bazės ir kitų literatūros šaltinių.

Civilinio kodekso 2.1 straipsnis civilinį teisnumą apibrėžia kaip galėjimą turėti civilines teises ir pareigas. Civilinio teisnumo, kaip ir bet kurios kitos teisinės sąvokos, pobūdį ir turinį nulemia konkrečios visuomeninės ekonominės formacijos gamybiniai santykiai. Valstybė, fiziniams ir juridiniams asmenims suteikdama galimybę turėti civilines teises ir pareigas, atsižvelgia į atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo sąlygas.
Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė, kurią asmeniui, kaip teisės subjektui, savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė. Teisnumas - tai anstatinis reiškinys, teisiškai išreiškiantis individo visuomeninę padėtį, paskiausiai sąlygotą egzistuojančių toje visuomeninėje formacijoje gamybinių santykių ir bazės. Todėl teisės ir pareigos, kurias vienu ar kitu ekonominės formacijos vystymosi laikotarpiu gali turėti teisės subjektai, yra nevienodos. Pavyzdžiui, vergvaldinėje ekonominėje formacijoje vergai nebuvo teisės subjektai, todėl jie neturėjo teisnumo. Feodalinėje visuomenėje viešpataujančios klasės atstovai - feodalai - turėjo neribotą teisnumą, o valstiečių teisnumas priklausė nuo pastarųjų valios. Nugalėjus buržuazinėms revoliucijoms, buvo paskelbtas lygus visų buržuazinės visuomenės narių teisnumas. Tačiau realiam teisnumui būtinos realios ekonominės, politinės ir teisinės garantijos. Apie lygų teisnumą galima kalbėti tik turint realias galimybes valdyti gamybos priemones. Teisnumo garantijų sistemoje ekonominėms teisnumo garantijoms tenka pagrindinis vaidmuo [1, 125 p.]. ...