Teismo kontrolinės funkcijos viešojo administravimo srityje

Įvadas. Teismo kontrolinių funkcijų vykdymo ypatumai. Konstitucinis Teismas ir viešojo administravimo kontrolė. Bendrosios kompetencijos teismų atliekama viešojo administravimo kontrolė. Administracinių bylų teisminis nagrinėjimas. Bendrosios kompetencijos teismų kontrolinės funkcijos. Specialiosios kompetencijos teismų kontrolinės funkcijos. Atskiroji teismo nutartis. Konstitucinis Teismas ir viešojo administravimo institucijų kontrolė. Apibendrinimas.

Administratio (lot.) – valdymas, vadovavimas.
Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Administracinė teisė viena iš reikšmingiausių teisės šakų, nes ji reguliuoja labai platų ir svarbų visuomeninių santykių spektrą, iš esmės ji liečia visą vykdomosios valdžios mechanizmą, jo organizaciją ir veiklą realizuojant valstybinį valdymą, kuriuo būtina užtikrinti piliečių ir kitų asmenų teises ir laisves, valstybinę ir viešąją tvarką, kontrolę ir priežiūrą bei viešojo administravimo subjektų jurisdikcinę veiklą. Taip pat administracinė teisė aprėpia ne tik viešąjį administravimą, bet ir pačių viešojo administravimo subjektų vidinę veiklos administraciją, nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą, aprėpia administracines nuobaudas, įvairius valdymo aktus ir jų hierarchiją ir t.t.
Taigi, trumpai galima pasakyti: administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius susiklosčiusius viešojo valdymo sferoje.
Administracinė teisė glaudžiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucinė teisė – pagrindinė teisės šaka, nes jos svarbiausios normos yra ir kitų teisės šakų pagrindas, aukščiausios juridinės galios šaltinis. Visuomeninius santykius reguliuoja konstitucinės teisės ir administracinės teisės normos. Konstitucinė teisė nustato bendrus teisės subjektų pradmenis, jų veiklos principus, o administracinė teisė realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucinės teisės numatytų principų įgyvendinimo tvarką. Be to, konstitucinės teisės normos reguliuoja atstovaujamosios valdžios funkcijų vykdymą, o administracinės teisės normos – vykdomųjų organų funkcijas ir t.t. Taigi, konstitucinės teisės pagrindus labiau išplėtoja administracinė teisė.
Administracinės teisės mokslas teoriniu požiūriu nagrinėja administracinės teisės normas ir teisinį visuomeninių santykių reguliavimo mechanizmą, remdamasis teoriniais apibrėžimais formuluoja bendras administracinės teisės sąvokas ir mokslo kategorijas, tiria valstybinio valdymo dėsningumus ir administracinių teisinių santykių tarpusavio ryšius, tiria administracinės teisės normų raidos prognozes, teikia rekomendacijas tobulinti normas ir santykius, rengia kodifikavimo programas, normų aiškinimo teorinius pagrindus, padeda tobulinti valstybės valdymo mechanizmą. Administracinės teisės mokslas vykdo tris pagrindines funkcijas: teorinę funkciją – padeda plėsti bendrąją valstybės ir teisės teoriją; taikomąją funkciją – rengia pasiūlymus tobulinti valdymo reguliavimą, sudaro sąlygas mokyti teisės dalykų; auklėjamąją funkciją – propaguoja teisines žinias, formuoja teisinę gyventojų sąmonę. Tyrimai atliekami mokslo tiriamuosiuose institutuose, aukštosiose mokyklose. Yra ir mokslinio tyrimo metodai – sociologinis, istorinis, statistinis, lyginamasis ir t.t. administracinės teisės mokslas susijęs ir su kitomis teisės šakomis, su valdymo mokslu – tiria socialines valdymo problemas ir pan. Administracinės teisės mokslas svarbus ir organizuojant bei tobulinant valdymo mechanizmą. ...