Tėvų ir vaikų teisės ir pareigos

Įvadas. Vaikų teisės ir pareigos. Vaikų globėjai, tėvams išvykus į užsienį. Vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium. Įvaikinimas. Įvaikinimo sąlygos ir tvarka. Įvaikinimo teisinės pasekmės. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba). Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas. Vaikų globa. Išvados.

Šeima yra didi vertybė. Ji vaiko socializacijos pagrindas, šeimoje jis mokosi gyventi. Valstybės požiūris į ją įtvirtintas "Lietuvos Respublikos Konstitucijoje". Joje rašoma: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę". Tai viena intymiausių, pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Namai yra prieglobstis nuo žmonių susvetimėjimo. Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Šiuolaikiniai mokslai – edukologija, psichologija, sociologija, teisė, ekonomika ir kt. – nagrinėja įvairiausius šeimos gyvenimo klausimus, kuriuose pateikiamos žinios apie šeimos pokyčius.
Žmogus šeimos gyvenimui rengiasi nuo pat vaikystės. Būtina jaunimą rengti motinos ir tėvo statusui. Svarbiausia, kad mūsų jaunos šeimos turėtų reikiamų psichologinių ir pedagoginių žinių. Daugelis jaunų sutuoktinių yra įsitikinę, kad jų asmeninė patirtis ir pavyzdys vertingesni nei teorinės žinios, bet vien empiriniu patyrimu ir nuojauta nelengva suprasti sudėtingas šeimos problemas.

Vaikų teisės:
1. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.
2. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.
3. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
4. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Vaikų turtinės teisės yra nustatytos šioje ir kitose šio kodekso knygose.
5. Vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
6. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.
Remiantis Vaiko teisių konvencija, vaikas laikomas individu, turinčiu žmogaus teises, kurios lygiavertiškai gerbtinos. Tai reiškia, kad niekas, net tėvai, neturi į vaiką nuosavybės teisių. Kilus konfliktui dėl vaiko teisių pažeidimo, jie sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais.
Konvencija tvirtina, kad tėvai – tai pagrindinis vaiko apsaugos, ugdymo ir globos šaltinis. Tėvai atsakingi už savo vaikus, aprūpina vaiką ir jam vadovauja. Valstybė privalo Konvencijos nuostatas paversti konkrečiais tėvų atsakomybės principais. Ši valstybės ir tėvų sąveika akcentuojama Konvencijoje. Iš jos seka valstybės prievolės – atitinkamai apibrėžti tėvų pareigas. Pavyzdžiui, 28 Konvencijos straipsnis reikalauja, kad valstybė įvestų nemokamą ir privalomą pradinį mokslą visiems vaikams. Šios nuostatos įgyvendinimui, valstybė turi įpareigoti tėvus skatinti savo vaiką mokytis ir rūpintis, kad jis lankytų mokyklą. Pradžios mokyklų moksleiviai be pateisinamos priežasties rečiau praleidžia pamokas nei pagrindinių ar vidurinio lavinimo mokyklų. Per 2002/2003 mokslo metus be pateisinamos priežasties vidutiniškai praleido 49 pamokas, pagrindinių mokyklų – 231 pamoką, vidurinių – 331 pamoką. Daug daugiau berniukų miestuose nelanko mokyklos. ...