Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savižudybių problemos

  
 
 
12345
Aprašymas

Savižudybių problemos. Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai. Jaunuolių savižudybių determinantės. Savižudybių paplitimas jaunimo tarpe. Savižudybių aprašymai gali paskatinti savižudybei. Pagalba.

Ištrauka

Kiekvienais metais pasaulyje nusižudo apie 1 milijonas žmonių, t. y. kas 40 sekundžių vienas žmogus savanoriškai palieka šį pasaulį ir dar 10 kartų daugiau bando nusižudyti. Savižudybės yra trečioje vietoje pagal 15–34 metų amžiaus žmonių mirčių priežastis. Per pastaruosius 50 metų savižudžiai jaunėja ir jų vis daugėja. Ypač daug nusižudo Australijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje. Lenkijoje per pastaruosius 50 metų savižudžių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto.90% savižudžių pasikorė. Ir vis daugiau savižudybių pasitaiko jaunimo tarpe. Kodel taip yra? Kodel vis dažniau žudosi paaugliai?


Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai

Visame pasaulyje savižudybė – opi psichikos sveikatos ir visuomenės sveikatos problema. Žudosi paaugliai ir net vaikai. Dar daugiau yra jaunuolių, mėginančių žudytis arba rimtai mąstančių apie savižudybę kaip apie išeitį bandant įveikti gyvenimo sunkumus. Siūlomas toks jaunuolių savižudybių apibrėžimas:"Vaikui nebūtina suprasti mirties negrįžtamumą, bet jis privalo suvokti, nors ir labai neįprastai, kas yra mirtis. Vaikų savižudybė gali būti apibūdinama kaip autodestruktyvus elgesys siekiant rimtai susižaloti ar mirti". Atlikti tyrimai parodė, jog vaikai bei paaugliai turi kiek kitokį mirties suvokimą nei suaugusieji.

Jaunuolių savižudybių determinatės

Nustatyta, jog apie 60 proc. Linkusių žudytis paauglių serga depresija. Depresiją galima atpažinti iš nuotaikos ir elgesio, taip pat iš kalbos. Su depresija sietinas ir neįprastai agresyvus elgesys, miego sutrikimai, pablogėjęs mokymasis, sumažėjęs noras bendrauti, somatiniai nusiskundimai, energijos stygius, neįprastas svorio ir apetito pasikeitimas. Tačiau depresija, o ypač jaunuolių, ne visada būna lengvai pastebima. Kartais vaikai, o dar dažniau paaugliai serga paslėpta depresija. Svarbu nepamiršti, kad depresija ir savižudybė nesutampa, nors koreliacija yra akivaizdi. Dr. D.Leskauskas, ištyręs 14 – 15 metų mergaičių paauglių bandymų žudytis ryšį su klinikine depresija nustatė 57,4 proc. Koreliaciją.
Pastebėta, kad nors iš visų gyventojų tik 5 proc. vaikų nustatytas mokymosi sutrikimas, tarp žudytis linkusių paauglių tokių sutrikimų būta net 50 proc. Buvo nustatyta, jog viena iš galimų vaikystėje patirtų CNS veiklos sutrikimų pasekmių gali būti savižudiškas elgesys, taip pat ir kitos socialinės bei emocinės problemos.
Fizinės ligos gali veikti žmogaus emocinę būseną. Iš tiesų kai kurios ligos tiesiogiai paveikia ligonių emocijas. Su savižudišku elgesiu susijusios anoreksija, bulimija, diabetas, depresija, epilepsija, galvos smegenų traumos, raumenų distrofija. Savižudybės tikimybė padidėja kai susideda keletas šių veiksnių.
Kalbant apie jaunuolių savižudybes problematiškas yra išorinių veiksnių įtakos klausimas. Nors skausmingi išorės veiksniai dažnai pasitaiko daugumos nusižudžiusių paauglių gyvenime, to negalima pasakyti apie vaikus. Nustatyta, kad dažniausia savižudybės priežastis būna ne tiek išorinis įvykis, kiek gyvenant jaunuolio išsiugdyti sprendimo būdai. Besižudantys vaikai ir paaugliai dažniausiai būna patyrę grėsmę, stresą, nesėkmę, įtampą ar netektį, kurie pamažu sugriovė jų prisitaikymo būdus.
Daugelis atliktų tyrimų parodė, jog šeimos struktūra ir jos įtaka yra labai svarbus veiksnys jaunuolių savižudybėms ir savižudiškam elgesiui. Sąrašas fenomenų dažniau pasitaikančių į suicidišką elgesį linkusių jaunuolių šeimose:
• Aiškios kartų ribos nebuvimas;
• Šeimos struktūra pernelyg sustabarėjusi ir bet koks pokytis laikomas grėsmingu;
• Tėvo ir vaiko santykiai simbiotiniai;
• Ilgalaikės problemos: vieno iš tėvų nebuvimas, girtavimas, psichikos ligos, ankstesnės savižudybės.

Palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, savižudybių rodikliai jaunesniame nei 20 metų amžiuje paprastai būna žemesni, t.y. savižudybės rizika didėja su amžiumi. Tačiau ir moksleiviško amžiaus jaunuolių savižudybių nepaprastai padaugėjo. Kasmet nusižudo 50-60 vaikų ir paauglių nuo 10 iki 19 metų. 1990 m. nusižudė 30 šio amžiaus jaunuolių, o 1999-aisiais jau net 71. Vidutiniškai 6 -7 iš jų būna vaikai iki 10 metų. Vaikinų visada nusižudo daugiau nei merginų. Miestuose nusižudo daugiau jaunuolių nei mažuose miesteliuose ir kaimuose, bet savižudybių rodikliai, apskaičiuoti 100 tūkst. gyventojų, kaimuose aukštesni nei miestuose.
Nuo 1989 m. merginų savižudybių skaičius 10 -19 metų grupėje svyruoja apie 10, vaikinų visą laiką didėja. Lyginant su kitomis šalimis, paauglių savižudybių rodikliai yra aukščiausi Rusijos Federacijoje, Lietuvoje, Latvijoje. Per pastaruosius 10 metų (lyginant 1989 – 1990 ir 1998 – 1999 m. rodiklių vidurkius) paauglių savižudybių rodikliai Lietuvoje padidėjo 55,8 proc. (62,5 proc. vaikinų ir 101 proc. merginų).
Mėginimų nusižudyti paprastai įvyksta apie dešimt kartų daugiau nei savižudybių. Yra ryšys tarp mėginimų nusižudyti ir įvykusių savižudybių. Maždaug 14 – 15 proc. mėginusių nusižudyti paauglių bandymus kartoja. Kaip rodo statistika savižudybių skaičius jaunimo tarpe nepaliaujamai auga, o tai nėra normalus reiškinys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-10
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis13.18 KB
AutoriusAsta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savizudybiu problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-05-16 IP: 193.219.168.126
    ausra sako

    neblogas.man praverte

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą