Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Savižudybės kaip socialinė problema. Savižudybės jaunimo tarpe
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savižudybės kaip socialinė problema. Savižudybės jaunimo tarpe

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Savižudybės kaip socialinė problema. Jų įveikimas. Savižudybės fenomeno analizė, Savižudybė individo lygmenyje (psichologiniai faktoriai), Savižudybės dinamika, Savižudybių rizikos veiksniai, Savižudybė socialiniame lygmenyje (socialiniai faktoriai), Savižudybių statistika Lietuvoje, Savižudybių moksliniai tyrimai (matavimas), Savižudybių įveikimas, Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai, Jaunuolių savižudybių determinantės, Savižudybių paplitimas jaunimo tarpe, Pagalba, Išvados.

Ištrauka

Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje ypatingai padidėjo susidomėjimas reiškiniu vadinamu savižudybe. Apie tai vis dažniau rašoma laikraščiuose, kalbama per televiziją bei radiją. Beveik kiekvieną dieną pranešama apie iš gyvenimo pasitraukusius žmones. Mūsų šalyje savižudybės tampa itin aktualia ir skausminga problema, nes vis dažniau nusižudo jauni žmonės bei tie, kuriems galima būtų padėti, tačiau dėl valstybinės savižudybių prevencijos programos nebuvo ta pagalba jų nepasiekė. Lietuva jau kelerius metus pirmauja Europoje ir veikiausiai visame pasaulyje pagal santykinį savižudybių skaičių. Labiausiai jis išaugo 1988 – 1994 metais, kai savižudybių 100 tūkst. gyventojų padaugėjo nuo 26,6 iki 45,8. 1997 metais šis rodiklis buvo 44. Lietuva savižudybių lyderės "marškinėlius" paveržė iš visą XX amžių pirmavusios Vengrijos, kurioje per pastaruosius keliolika metų santykinis savižudybių rodiklis sumažėjo nuo 45,6 (1987) iki 32,9 (1995). Beje, kitose šalyse savižudybių rodiklis tesiekia 10 ir tik nedaug kur viršija 20 (Stepukonis F.,1999).
Psichologijos žodynas (1993), savižudybę, (suicidą), apibrėžia kaip tyčinį savo gyvybės nutraukimą. Dažniausi būdai – pasikorimas, nusinuodijimas (vaistais, dujomis), retesni – nusišovimas, pasiskandinimas, iššokimas iš aukštų pastatų ir kt. Anot suicidologės D. Gailienės (2001), savižudybė – sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys, kurį vienokiu ar kitokiu laipsniu visada lemia biologiniai, kultūriniai, sociologiniai, tarpasmeniniai, loginiai, sąmoningi ir nesąmoningi, filosofiniai/egzistenciniai veiksniai. Apibendrinus labai įvairius duomenis apie socialinius, kultūrinius, psichologinius savižudiško elgesio aspektus Lietuvoje, galima teigti, kad siekiant paaiškinti savižudybės procesą, būtina atsižvelgti į dviejų lygių priežasčių konsteliaciją – socialinio lygmens ir individo lygmens. Pasak prof. Gailienės, kiekviena savižudybė – tai neatsiejama abiejų šios grupės veiksnių vienovė. Savižudybė priklauso nuo visuomenės, kurioje individas gyvena struktūros, integracijos ir bendrųjų nuostatų savižudybės atžvilgiu. Tuo pat metu savižudybė maksimaliai individualus poelgis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-04-07
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis25.05 KB
AutoriusMarijus
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2002 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savizudybes kaip socialine problema. Savizudybes jaunimo tarpe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą