Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Savižudybė. Savižudybės prevencija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savižudybė. Savižudybės prevencija

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Savižudybės problema. Savižudybės prevencija: problemos mastai. Savižudybė ir psichikos sutrikimai. Alkoholizmas. Schizofrenija. Somatinės (kūno) ligos ir savižudybė. Lėtinės ligos, dėl kurių gali padidėti savižudybės pavojus. Sociodemografiniai ir aplinkos veiksniai. Savižudžių dvasinė būsena. Kaip užmegzti kontaktą su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę ar mėginusiu nusižudyti. Savižudybių aprašymai gali paskatinti savižudybei. Savižudybių procesas vyksta keliais etapais. Mitai ir tiesos apie savižudybes. Išvados.

Ištrauka

Savižudybė – sudėtingas reiškinys, kuriuo nuo senų senovės domėjosi filosofai, teologai, gydytojai, sociologai, menininkai. Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.
Ši rimta visuomenės sveikatos problema reikalauja mūsų dėmesio, tačiau savižudybės prevencija ir kontrolė anaiptol nėra lengvas uždavinys. Kaip rodo esamos padėties tyrimai, savižudybių prevencija yra įmanoma, tik ši veikla turi būti plati ir įvairiapusiška. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui auklėti, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti aplinkos rizikos veiksnius. Savižudybės prevencijos programų sėkmę didžia dalimi gali nulemti kryptingas informacijos platinimas ir budrumo ugdymas. 1999 m. PSO paskelbė tarptautinę programą SUPRE (Suicide PREvention). Į šią programą įeina ir serija išleistų atmintinių, skirtų socialinėms bei profesinėms grupėms, kurios gali turėti įtakos savižudybių prevencijai. Šios grupės tarsi jungia ilgą ir visapusišką grandinę, kurią sudaro sveikatos priežiūros profisionalai, pedagogai, socialinės tarnybos, valdžios institucijos, įstatymų leidėjai, žurnalistai, teisėtvarkos pareigūnai, šeima ir bendruomenė.
Pasaulinė sveikatos organizacija savižudybę apibrėžia kaip apgalvotą, savanorišką, pačio asmens inicijuotą ir pavojų gyvybei keliantį poelgį, kuris baigiasi mirtimi. Savižudybė dažniausiai ilgo, kartais net visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Pamažu problemos kaupiasi, žmogus vis labiau jaučiasi nevertas ir nereikalingas, kol pagaliau jam ima atrodyti, kad atsidūrė visiškoje aklavietėje, jį užvaldo tik neviltis ir ją stiprinančios mintys. Pagaliau užtenka paskutinio lašo – kokios nors konkrečios priežasties ar preteksto – ir tada jau savižudybė įvyksta greitai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, bandę nusižudyti ir atsidūrę arti mirties, patyrė daug sunkių išgyvenimų ir stiprų jausmą, kad niekas nepasikeitė, problemos liko neišspręstos. Dėl "natūralių" priežasčių klinikinę mirtį išgyvenę žmonės tokių potyrių neturėjo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-13
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis52.38 KB
Autoriusremigijus
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savizudybe. Savizudybes prevencija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą