Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Santuokos sudarymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Santuokos sudarymas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Santuokos sudarymas Lietuvos Statutuose ir mūsų dienų teisės aktuose. Lietuvos Statutai. Santuokos sudarymo sąlygų nesilaikymas.

Ištrauka

Lietuvos statutuose šeimos teisė, kaip ir kitos teisės normos, reguliavusios kitus santykius, nesudaro atskiro skyriaus, nes teisės aktas pagal to meto valstybės valdžios sampratą ėjo iš valdovo valios pareiškimuose teisės normos buvo išdėstytos chaotiškai. Priešingai, jos sudarė vieningą, logiški nuoseklią sistemą, ir buvo sugrupuotos ne šakniniu principu, kaip įprasta dabartinėse teisės sistemose, o pagal valdovo aplinkos politinių, karininių, ekonominių interesų įgyvendinimo reikšmingumą. Todėl viename skyriuje galima rasti administracinės, valstybinės, civilinės ir baudžiamosios teisės normų, kurios glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo bei paaiškina. Taigi norint atskleisti teisinius to meto šeimos santykius, būtina paliesti ir kitas teisės normas. Ypatingas dėmesys skirtinas kai kurioms baudžiamosios teisės normoms, ypač toms, kurias pažeisti galėjo tik asmenys, įgaliojantys santuokinius ryšius.
Normos, apimančios šeimos teisę, prasideda nuo santuokos sudarymo sąlygų, kurias reikia suprasti kaip tam tikrus reikalavimus, atsižvelgiant ne tik į susituokiančiųjų fizines savybes, bet ir I jų padėtį luominėje visuomenėje.
LDK vyraujančioje visuomenės dalyje, kurios pagrindą sudarė lietuvių tauta, santuokos raida skirtina į du periodus. Tai papročių reguliuota santuokas ir krikščioniškoji santuoka. Šių periodų ribos ženklai buvo lietuvių, iki tol išpažinusių vadinamąjį pagoniškąjį tikėjimą, pirmieji bandymai įsilieti į krikščioniškosios kultūros erdvę. Jų pradžia sietina su Lietuvos valstybės pripažinimu tarp Vakarų Europos krikščioniškų valstybių ir jos valdovo Mindaugo karūnavimu 1253 metais, bei krikščioniškosios santuokos įtvirtinimu 1387 metais oficialiai pripažinus katalikybę valstybine religija. Kurį laiką turėjo būti toleruojamos abi santuokų rūšys, nes krikščionybė visuomenėje įsigali laipsniškai. Tuo labiau kad krikščionybė kitose, t.y. prisijungtose prie LDK kaimyninių slavų tautų teritorijose buvo paplitusi ne katalikiškąja, o stačiatikybės forma. Be to, LDK XIV a. pabaigoje jau buvo įsikūrusios ir plėtėsi atskiros tautinės grupės, įsisavinusios visai skirtingas, nei krikščionybė, religijas. Taigi laipsniškai paprotinė santuoka, valstybės valdovo aktams ją neigiant, o vėliau ir persekiojant, turėjo užleisti savo pozicijas. Šis procesas, kadangi santuokų registravimas po Tridento 1563 m. bažnytinio susirinkimo buvo perduotas bažnytinei organizacijai, priklausė nuo pastarosios tvirtėjimo. Jis iš pradžių labiau galėjo paliesti diduomenę, kuri glaudžiau buvo susijusi su valdovo aplinka ir valstybės valdžių struktūromis.
Kadangi Lietuvos statutuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos iš esmės lietė tik bajorijos luomui priklausančius asmenis, laipsniškai užtikrinus išimtinę teisę į žemės nuosavybę, tai dalis sąlygų, susijusių su turtine padėtimi, nelietė pagrindinės gyventojų daugumos – valstiečių, buvusių vienokioje ar kitokioje feodalų priklausomybėje.
Lietuvos Statutai numato dvejopas sąlygas santuokai sudaryti. Vienos išreiškia pozityvius reikalavimus susituokiantiesiems. Tai – santuokinis amžius, normali susituokiančiųjų psichikos būklė ir jų valia sudaryti santuoką. Kitos, išreikštos negatyviai, numato aplinkybes, kurios paprastai vadinamos kliūtimis sudaryti santuoką. Tai – nėra artimųjų pritarimo, giminystė ir svainystė, ankstesnė santuoka, religine priklausomybė ir kita.
Santuokos sudarymo sąlygų nesilaikymą Lietuvos Statutai sieja su labai svarbiais teisiniais padariniais. Tai – luominių teisių netekimo ir net mirties bausmės grėsmė, grasinimas iš įstatymu uždraustų vyro ir moters santykių gimusius vaikus pripažinti neteisėtais. Ypač svarbios Lietuvos Statutuose nustatytos turtinio pobūdžio sankcijos, kurioms siekiama priversti susituokiančiuosius sudarinėti materialiniu požiūriu naudingas santuokas.
Lyginant visų trijų Lietuvos statutų normas, reguliuojančias šeimos santykius, su kitų valstybių – Rusijos, Lenkijos, Vokietijos – tesės sistemomis, pridurtina, kad santuokos sudarymą ribojančių sąlygų juose yra mažiau. Statutuose nerandame nuorodų apie besąlygišką tėvų arba globėjų valią, primetamą moteriai, neužtinkame ir tautinio nelygiateisiškumo požymių, pastebima didesnė religinė tolerancija. Tiesa, žiūrint iš dabarties pozicijų, Trečiasis Lietuvos Statutas numato ir nelabai pateisinamų santuokai trukdančių kliūčių, kaip, pavyzdžiui, svainystės ar tolimesnių laipsnių giminystės santykių apribojimai. Tokių normų atsiradimas sietinas su bažnyčios vaidmens valstybiniame gyvenime stiprėjimu ir kanonų teisės normų parėmimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-21
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis17.42 KB
Autoriusjurga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Santuokos sudarymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-10-12 IP: 217.147.41.57
    Marjan sako

    Pinigus nueme, o raso blogas SP kodas !

  • 2006-10-17 IP: 86.100.3.249
    x sako

    darbas neblogas, bet panaudoti neimanoma...Nera litaraturos saraso...

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą