Santuokos sudarymo sąlygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir sudarymo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą

Įvadas. Santuokos sudarymo sąlygos Lietuvos statutuose ir civiliniame kodekse panašumai ir skirtumai. Santuokos savanoriškumas ir tik su skirtingos lyties asmenimis. Santuokinis amžius. Veiksnumas. Monogamijos principas. Draudimas tuoktis artimiems giminaičiams. Santuokos sudarymas. Išvados.

LDK valstybėje santuokos sudarymo sąlygos buvo Lietuvos statutuose. Šie teisės aktai buvo išleisti tik bajorų luomui, kurio pagrindą sudarė lietuvių tauta. Santuokos raida buvo skirstoma į du periodus: papročių reguliuota santuoka ir krikščioniškoji santuoka. Daugiausiai nagrinėjęs Lietuvos statutus , apie tų laikų santuokos sudarymą A. Andriulis, parašęs knygą ,,Lietuvos šeimos statutų teisė". Čia keliami pagrindiniai klausimai, problemos, nagrinėjama apie tų laikų visuomenės supratimą apie šeimą, santuoką, kokios yra jų teisės ir pareigos. XVI a. visuomenė labiausiai kreipė dėmesį į giminystės ryšį, turtą, luomą, sutuoktinio ištikimybę ir bausmę, jei pažeidė nustatytus reikalavimus, kuriuos draudžia bažnyčia.
Šių dienų santuokos sudarymo sąlygos yra Civiliniame kodekse, trečioje knygoje ,,Šeimos teisė", kuri susideda iš straipsnių, turinčių įstatymų galią ir kurių reikia paisyti. Civilinis kodeksas yra suskirstytas į atitinkamus skirsnius, kuriuose yra pagrindiniai nuostatai apie santuokos sudarymą. Plačiau yra paaiškinama straipsniuose, tai įvairūs draudimai, kurie yra viena iš priežasčių neleisti santuokos sudaryti ir priežastis ją nutraukti, santuokos sudarymas laisva valia, santuokinis amžius, veiksnumas ir kt.
Šis darbas gali būti aktualus didžiajai visuomenės daliai, nes ši tema yra tiek naudinga, tiek įdomi tiems, kuriems įdomus LDK laikotarpis, to meto teisminė, civilinė sistema, taip pat dabartiniai teisės aktai. Čia sulyginta du skirtingi laikotarpiai: XVI a. ir XXI a. Kas buvo aktualu to meto visuomenei, kokios jų pareigos, teisės? Kas negalėjo sudaryti santuokos, kokius kriterijus turėjo atitikti ir pan.,? Taip pat, keičiantis valstybės santvarkai pasikeitė ir žmonių lygybė, atsirado vienodos teisės tiek vyrams, tiek moterims. Dabartiniame teisės akte išdėstyti visi reikalavimai, tik jau atsižvelgiant į žmogaus teises, laisves, bet skiriasi teisine dalimi.
Mūsų dienų teisės aktuose santuoka yra įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Žmogaus teisę sudaryti santuoką garantuoja Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 12 straipsnis, o LDK buvo įforminta Lietuvos statutuose. Krikščioniškosios santuokos įteisinimas buvo perduotas katalikų bažnyčiai ir atitiko iš dalies kanonų teisės nustatytus reikalavimus. Tai buvo susiję su santuokos sudarymo sąlygomis. Lietuvos statutai nebuvo vienintelis teisynas LDK valstybėje, vadovavosi taip pat ir Magdeburgo teise. Skirtumas Lietuvos statutuose dėl santuokos sudarymo sąlygų, kad iš esmės lietė tik bajorijos luomui priklausančius asmenis, o nelietė pagrindinės gyventojų daugumos- valstiečių. Dabar visi žmogės yra lygūs, neišskiria žmogaus pagal kilmę, tautybę, religiją ir materialinę padėtį. ...