Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Santuoka. Jos sudarymo sąlygos ir tvarka
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Santuoka. Jos sudarymo sąlygos ir tvarka

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės) ir jo teisinės pasekmės. Santuokos samprata ir jos sudarymo principai. Santuokinis amžius. Santuokos teisinės pasekmės. Draudimai sudaryti santuoką. Santuokos negaliojimo teisiniai pagrindai. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs nuo 2001 metų liepos 1 dienos, daugelį civilinių santykių sureguliavo naujai. Didžiausios permainos, jam įsigaliojus, susijusios su santuokos ir šeimos santykių reguliavimu, nes šeimos teisės normos tapo Civilinio kodekso sudedamąja dalimi. Santuokos ir šeimos santykiams yra skirta trečioji Civilinio kodekso knyga "Šeimos teisė", kurioje įteisinami nauji institutai - susitarimas tuoktis (sužadėtuvės), šeimos turtas, vedybų sutartis, separacija, bendras gyvenimas neįregistravus santuokos (sugyventiniai).
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis nustato, kad vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus. Tad mūsų valstybėje santuoka turi būti sudaroma ir šeima kuriama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnis įtvirtina, kad "Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius" ir, kad "Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai".

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.8 straipsnis aptaria susitarimo tuoktis (sužadėtuvių) klausimus. Civilinės metrikacijos įstaigai paduotas nustatytos formos prašymas įregistruoti santuoką laikomas viešu susitarimu tuoktis.
Sužadėtuvės neįpareigoja tuoktis, bet turi teisines pasekmes santuokos nesudarymo atveju. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką yra gavusi viena iš kitos kaip dovaną dėl būsimos santuokos, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė neviršija vieno tūkstančio litų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo ir santuoka dėl to nebuvo sudaryta. Reikalavimui grąžinti dovanas taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios santykius, susijusius su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu (CK 3.9 str.).
Nepagrįstai praturtėjęs asmuo yra be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo. Be pagrindo įgijusiu turtą, yra laikomas asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neprivalėjo gauti. Jis privalo tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK6.237 str.). Nuostoliai turi būti grąžinti tokio dydžio, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.).
Ieškinys dėl dovanos grąžinimo pateikiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
Jeigu viena iš susitarusių tuoktis šalių be pakankamo pagrindo atsisakė sudaryti santuoką, ji turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Tai gali būti faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką bei prievolių, susijusių su busima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.
Jei šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tuomet nuostolius turi atlyginti kaltoji šalis. Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taip pat taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Žala gali būti ir neturtinė (CK 3.11 str.). Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-27
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis14.11 KB
Autoriusieva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Santuoka. Jos sudarymo salygos ir tvarka [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą