Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Žmogaus teisių raida Lietuvos Respublikos Konstitucijose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žmogaus teisių raida Lietuvos Respublikos Konstitucijose

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Žmogaus teisės yra prigimtinės. Žmogaus teisės 1918 – 1940 m. laikotarpio konstitucijose. 1992 m. konstitucija. Išvados.

Ištrauka

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Pagarba žmogaus teisėms liudija šalies civilizuotumą. Lietuvos ir kitų valstybių okupacijos parodė, ką reiškia žmogaus teisių pamynimas.
Pirmieji istoriniai žmogaus teisių dokumentai, kurių nuostatos yra visų civilizuoto pasaulio konstitucijų šerdis, žmogaus teises ir laisves laiko prigimtinėmis, neatimamomis ir įvardija jas akivaizdžiomis tiesomis.
Konstitucinės teisės tradicija Lietuvoje galėtų būti skaičiuojama net ne dešimtimis metų, o šimtmečiais. XVI a. Lietuvoje formavosi teisinė žmogaus teisių samprata. Pagrindinių teisių dvasia atsispindi jau I Statute. Jo preambulėje nurodoma, kad Statutas skirtas visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebūtų. Jau buvo įtvirtinta nuostata, kad visi turi būti teisiami pagal vieną rašytinę teisę.
Į 1992 m. Lietuvos Respublikos konstituciją žmogaus teisės sugrįžo kaip viso pasaulio patirtis. Ją veikė svarbiausi tarptautinės teisės aktai.
Šiame darbe stengiamasi pateikti konstitucinių nuostatų, reglamentuojančių pagrindinių žmogaus teisių apsaugą tarpukario laikotarpio ir dabar veikiančioje Lietuvos valstybės konstitucijose, analizę.
Ruošiant darbą buvo panaudota:
1. Mokslinė literatūra ir moksliniai straipsniai;
2. Elektroniniai informacijos šaltiniai apie žmogaus teises ir jas ginančių institucijų veiklą;
3. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantis asmens teisių apsaugą ir įgyvendinimą.
Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Žmogaus teisė yra ne vien teisinė, bet ir filosofinė, politinė, dorovinė kategorija. Žmogaus teisės atsiranda ne valstybės valia, bet žmogus įgyja jas gimdamas. Ši teisė neatskiriama nuo individo, ji nesisieja nei su teritorija, nei su tauta. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos įtvirtintos valstybės teisiniuose aktuose, ar ne. Valstybė jų negali atimti. Žmogaus teisės – tai teisė veikti savo valia, vadovautis laisvu apsisprendimu; tai savarankiškas ir nepakartojamas asmenybės savęs įkūnijimo ir reiškimosi būdas; tai priemonė, padedanti siekti dvasinių ir materialinių vertybių, realizuoti žmogaus sugebėjimus. Žmogaus teisės universalios, jos priklauso kiekvienam.
Teisiniu požiūriu sąvokos "teisės" ir "laisvės" iš esmės – tapačios. Tai asmens subjektyvinės teisės, jo galimo elgesio matas. Išsamaus ir baigtinio Žmogaus teisių ir laisvių sąrašo nėra. Joks teisės aktas negali nustatyti baigtinio teisių ir laisvių sąrašo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-07
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis24.72 KB
AutoriusDainius
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKauno technikos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zmogaus teisiu raida Lietuvos Respublikos Konstitucijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno technikos kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą