Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Civilinė atsakomybė ir jos rūšys
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Civilinė atsakomybė ir jos rūšys

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Civilinės atsakomybės samprata. Atsakomybė. Teisinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės sąvoka. Civilinės atsakomybės reikšmė. Civilinės atsakomybės skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Civilinės atsakomybės rūšys. Sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė. Dalinė ir solidari civilinė atsakomybė. Pagrindinė ir subsidiari civilinė atsakomybė. Visiška, ribota ir padidinta civilinė atsakomybė. Tiesioginė ir regresinė civilinė atsakomybė. Sutartinės atsakomybės formos. Nuostolių atlyginimas. Netesybų išieškojimas. Deliktinės atsakomybės rūšys. Pareiga atlyginti žalą. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą. Atsakomybė už daiktais, esančiais asmens žinioje, padarytą žalą. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Valstybės ir savivaldybės atsakomybė už jų institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių iki 14 metų veiksmais. Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų veiksmais. Atsakomybė už žalą, padarytą neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų veiksmais. Atsakomybė už žalą, padarytą fizinio asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės, veiksmais. Atsakomybė už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. Atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos kokybės produkcijos (paslaugų). Atsakomybė už žalą, padarytą klaidinančia reklama. Išvados. Santrauka.

Ištrauka

Lietuvos valstybei ir jos tautai, savo gyvenimą grindžiančiai demokratiniais teisės principais, svarbiausio dokumento – Lietuvos Respublikos Konstitucijos – 28 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė įgyvendinti savo teises ir naudotis laisvėmis, bet tai privaloma daryti laikantis valstybės įstatymų ir nepažeidžiant kito asmens teisių bei laisvių. Tačiau naivu būtų manyti, kad realiame gyvenime visi asmenys, įgyvendindami savo teises, siekdami sau naudos(materialios ar nematerialios), vienaip ar kitaip elgdamiesi įvairiose gyvenimo situacijose visuomet pagalvos, ar savo veiksmais nesusiaurina kito asmens teisių ir ar nepadaro žalos. Taip galėtų būti tik idealiame gyvenime, nes neįmanoma, o daug dažniau ir nenorima apie tai susimąstyti. Todėl teisių pažeidimų neišvengiama. O tam, kad būtų apgintos pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, egzistuoja Civilinės atsakomybės institutas. Šio instituto svarbos neįmanoma nepabrėžti: jo dėka nukentėjusioji šalis sužino, kaip apginti savo pažeistas turtinio pobūdžio teises, o pažeidusioji tas teises šalis – kokios sankcijos laukia už žalingą kito asmens atžvilgiu veiką.
Civilinę atsakomybę labai plačiai nagrinėja V. Mikelėnas knygoje "Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai". Kaltę, kaip civilinės atsakomybės pagrindą komentuoja A. Norkūnas (straipsnis Jurisprudencijoje, 2002, t. 28(20); 112-118p.). Neturtinės žalos atlyginimo klausimus naujame Civiliniame Kodekse aptaria A. Rudzinskas (straipsnis Jurisprudencijoje, 2002, t. 28(20); 119-123p.).
Kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti civilinės atsakomybės esmę, išskiriant ją iš kitų atsakomybės rūšių ir pabrėžiant jos ypatumus ir svarbą kiekvieno civilinių teisinių santykių subjekto gyvenimo atvejais, susijusiais būtent su turtinio pobūdžio teisių pažeidimais ir jų gynimu bei padarytos žalos atlyginimu . Apžvelgdami konkrečius teismų praktikos teisinius dokumentus, įsigilinsime į tam tikrus atvejus, kuriems sureguliuoti neužtenka vien tik Lietuvos respublikos civilinio kodekso normų.

Civilinės atsakomybės samprata

Civilinės atsakomybės išmanymas yra be galo svarbus tiems, kurie ją nori pritaikyti konkrečiu savo pažeistų teisių ir laisvių atveju. Bet, deja, neužtenka atsiversti Lietuvos respublikos civilinį kodeksą ir perskaityti sąvoką, nes keliose eilutėse neįmanoma perteikti visų civilinės atsakomybės sampratos ypatumų. Pirmiausia, prieš atsakant į klausimą, kas yra ta civilinė atsakomybė, svarbu bent trumpai išsiaiškinti, kas yra teisinė atsakomybė ir atsakomybė apskritai. Taip pat reikėtų panagrinėti sąvokos ypatumus, kas už jos slypi. Negalime pamiršti ir civilinės atsakomybės išskirtinių bruožų, kurių dėka mes atskiriame ją nuo kitų atsakomybės rūšių(pvz., nuo baudžiamosios, administracinės, drausminės, materialiosios ir kt.). O civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai bendrai apibrėžia jos egzistavimo realioje tikrovėje atvejus. Tad pabandykime trumpai aptarti visus šiuos klausimus.

Visais laikais skirtingų teorinių doktrinų bei filosofinių krypčių atstovai teisinę atsakomybę aiškino nevienodai, nes jų pažiūras veikė valstybės, kuriose jie gyveno, konkretūs laikmečiai ir jų metu visuomenės itakai turėję reikšmės autoritetai, moralinės nuostatos ir kt. Dažniausiai teisinę atsakomybę bandyta suvokti apibrėžiant atsakomybę apskritai, tačiau ne visuomet tai pavykdavo padaryti nepasinaudojant pačia nežinoma sąvoka: "Atsakomybė yra pasirengimas atsakyti už savo poelgius"(L. Archangelskis). Šiuo atveju mes nežinome, ką reiškia atsakyti. Todėl žymiai suprantamesnės tos sąvokos, kuriose atsakomybė yra siejama su pareiga: "Atsakomybė yra pareiga ištesėti prisiimtus bei patikėtus uždavinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, savo kaltę atlyginti." "Atsakomybė – tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas." (I.S.Samoščenka) Atsakomybė aiškinama per pareigą todėl, kad atsakomybės suvokimas gali atsirasti tik kartu su visuomene ir egzistuoja tik visuomenėje. Kadangi žmonės gyvena drauge, jie negali atskirai įgyvendinti savo subjektinių teisių, kartu nevykdydami atitinkamų pareigų šalia esančiajam. Nes tik per pareigas yra galima kiekvieno asmens teisių apsauga ir apskritai, bendras žmonių gyvenimas. Todėl pareigą galime laikyti veiksniu, kuris padeda suvokti tiek teisinę atsakomybę, tiek pačią atsakomybę.
Gausiuose teisinės literatūros šaltiniuose yra skirtingai išdėstyti požiūriai į teisinę atsakomybę. Visų jų apžvelgti neįmanoma, bet galima išskirti tris teorijas, kurios yra dažniausiai apibūdinamos:
1. Valstybinės prievartos teorija
2. Pareigos teorija
3. Teisinio santykio teorija
Pirmosios teorijos šalininkų teigimu, teisinė atsakomybė yra valstybės prievarta, kuri yra atsakomoji reakcija į įvykdytą teisės pažeidimą, ir ši prievarta turi užtikrinti teisės normų reikalavimų įgyvendinimą. Teisinė atsakomybė yra atitinkamų baudinių sankcijų taikymas teisės pažeidėjui, dėl ko šis patiria tam tikrų asmeninių, turtinių ir kitokių nuostolių.
Pareigos teorija yra grindžiama teisinės atsakomybės sutapatinimu su teisės pažeidėjo pareiga atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Pažeidėjas ne tik atsako už savo veiksmus, juos įvertina, bet taip pat ir patiria neigiamą poveikį savo teisių atžvilgiu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-08
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai21
Dydis47.07 KB
AutoriusIgoris
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Civiline atsakomybe ir jos rusys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 24 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą