Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Civilinė atsakomybė (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Civilinė atsakomybė (5)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Civilinės atsakomybės samprata, paskirtis, rūšys ir formos. Civilinė atsakomybė, kai teisinės atsakomybės rūšis, jos bruožai. Civilinės atsakomybės funkcijos. Pagrindinė funkcija – kompensacinė. Prevencinė civilinė atsakomybės funkcija. Informacinė ir stimuliavimo funkcijos. Teisės aktai, reguliuojantys deliktinę civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės skirtumas nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės rūšys. Skirstymas pagal žalos atlyginimo apimtį. Skirstymas pagal žalos atlyginimo paskirstymo keliems žalą padariusiems asmenims tvarką. Skirstymas pagal prievolės vykdymo tvarką. Skirstymas pagal atsakomybės eiliškumą. Civilinės atsakomybės sąlygų ypatumai pagal tarptautinės teisės aktus. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymas.

Ištrauka

Civilinės atsakomybės samprata, jos skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės paskirtis.
Teisės aktai, reguliuojantys civilinę atsakomybę. Teisės šaltinių vystymo tendencijos.
Civilinės atsakomybės formos: pareiga atlyginti žalą, nuostolius, pareiga mokėti netesybas. Netesybų ir nuostolių santykis.
Civilinės atsakomybės rūšys ir sankcijos.
Deliktinė ir sutartinė civilinė atsakomybė. Dalinė ir solidari atsakomybė. Pagrindinė ir papildoma (subsidinė) atsakomybė. Ribota ir visiška atsakomybė. Atsakomybės padidinimas ar sumažinimas. Tiesioginė ir netiesioginė (regresinė) atsakomybė.

Žmogaus ar bet kurio kito teisės subjekto teisinę padėtį apibrėžia subjektiškumas. Tai individui tenkanti teisių ir pareigų visuma. Subjektiškumas reiškia:

1) galimybę naudotis teikiamomis teisėmis. Teisės – tai asmeniui tenkančios galimybės pozityviai naudotis jam prieinamais dalykais savo naudai, taip pat teisė reikalauti iš kitų asmenų nesiaurinti šių galimybių (nevaržyti teisių), neužkirsti kelio arba netrukdyti jų įgyvendinimui (nepažeisti teisių).
2) būtinumą laikytis nustatytų reikalavimų. Tai asmeniui tenkančios pareigos, kai jis kitų asmenų atžvilgiu privalo elgtis taip pat – nevaržyti ir nepažeisti jų teisių.
3) galimybę gauti savo teisių gynybą.

Asmens pažeisto teisinio statuso atkūrimas yra atsakomybė. Asmens subjektiškumui būdingos dvi atsakomybės pusės, susijusios su teise ir su pareiga.
Teisė gauti asmens pažeisto teisinio statuso atkūrimą yra jo teisė reikalauti kito asmens atsakomybės, o pareiga pačiam imtis priemonių atkurti pažeistą kito asmens teisinį statusą yra pareiga atsakyti pačiam.
Asmens subjektinių teisių įgyvendinimas, kiek jis nepažeidžia ir nevaržo kito asmens teisių ir interesų, nesukuria individui pareigos. Priešingai, kito asmens teisinio statuso pažeidimas sukuria situaciją, kai asmens elgesys turi būti įvertintas su pageidaujamu elgesio modeliu ir atitinkamame lygmenyje reaguojama individui neigiamomis pasekmėmis. Tuo sukuriama pareiga pašalinti asmens teisinio statuso pažeidimą.
Atsakomybė bendriausia prasme suprantama kaip dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius, kiekvieną jo poelgį galima vertinti pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo to, kokioje srityje asmuo veikia, atitinkamoje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato, kokiu būdu žmogus privalo elgtis. Taip nustatytas elgesio modelis yra pageidautinas. Sukurta tokia sistema, kad asmens elgesys turi atitikti pageidaujamo elgesio modelį, o kartu tai reiškia, kad bus paisoma kitų asmenų interesų.
Priimtų moralinių, etinių, paprotinių, teisinių ir kitokių elgesio nuostatų nesilaikymas sukelia naują pareigą, kurios nebuvo iki tol, kol šie reikalavimai nebuvo pažeidžiami. Visais atvejais pastebime kelis bendrus dalykus:

1) pažeidimą, tai yra asmens elgesio neatitikimą pageidaujamam elgesio modeliui,
2) reakciją į pažeidimą, jeigu nepageidaujamas elgesys yra tokio laipsnio ir pobūdžio, kad
sukelia aplinkiniams asmenims neigiamas pasekmes, tai jie pareikalauja pasekmes šalinti.
3) valstybės dalyvavimą. Tiesiogiai įstatymais numatytais atvejais valstybė pati taiko sankcijas už pažeidimą. Tais atvejais, kai šalių santykiai yra privataus pobūdžio, kai šalys savo nuožiūra gali naudoti įstatymo numatytas priemones pažeistoms teisėms atkurti, tai valstybės įsikišimas yra netiesioginis (jeigu asmuo geranoriškai nesiima priemonių nepageidaujamo elgesio pasekmėms ištaisyti ar panaikinti, tai galimas valstybės įsikišimas, kuri siekia panaikinti netinkamo elgesio pasekmes ir pamokyti taip besielgiantį asmenį).
Iš šių požymių galime padaryti išvadą, kad atsirado teisinė atsakomybė - neigiama valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą.
Įvertinus teisės subjekto elgesį ir nustačius, kad jis neatitinka kokios nors jo elgimąsi reglamentuojančios normatyvinės sistemos reikalavimų, gali kilti klausimas dėl poveikio priemonių tam subjektui taikymo. Poveikio priemones sąlygoja tai, kokios nuostatos buvo pažeistos ir kokie yra pažeidimo rezultatai. Jeigu tai yra moralinių įsipareigojimų ar nuostatų pažeidimas, tai gali būti taikomos moralinio poveikio priemonės – asmuo pasmerkiamas, jeigu tai turtinio pobūdžio įsipareigojimų ar pareigų nevykdymas – asmuo įpareigojamas vykdyti savo turtinio pobūdžio pareigą ar prievolę, jeigu tai yra dar kitokio pobūdžio normas pažeidžiantis veiksmas, tai jis sukelia dar kitokio pobūdžio atoveiksmį.
Teisės pažeidėjui gali būti taikomi įvairūs poveikio būdai, tačiau jie turi būti taikomi laikantis tam tikrų vienodų taisyklių – principų.

Bendrieji teisinės atsakomybės taikymo principai:

1. atsakomybė galima tik už neteisėtą veiką (principas taikomas įstatymų leidėjui ir juos taikančioms institucijoms, kad teisinės atsakomybės rūšys būtų nustatytos tik už visuomenei žalingas veikas),
2. atsakomybė galima tik už kaltą (nesąžiningą) veiką (nekaltumo prezumpcija),
3. teisingumas (už vieną teisės pažeidimą skiriama viena bausmė, nustatantis bausmę ar ją padidinantis įstatymas negalioja atgal, už nusižengimus negali būti skiriama bausmė kaip už nusikaltimą)
4. teisėtumas (teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme, atsakomybė taikoma įstatymu nustatytos procedūros),
5. tikslingumas (bausmės adekvatumas pažeidimui su tokiu apskaičiavimu, kad būtų pasiekti auklėjamieji bausmės tikslai),
6. atsakomybės neišvengiamumas (nė vienas pažeidimas neturi likti nepastebėtas, už pažeidimą turi būti operatyviai taikyta atsakomybės priemonė). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-03
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis33.9 KB
AutoriusMartas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Civiline atsakomybe (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą