Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė (3)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Daikto sąvoka. Daiktų rūšys. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. Daiktinių teisių rūšys ir jų apibūdinimas. Valdymas. Nuosavybės teisė. Turto patikėjimo teisė. Servitutas. Užstatymo (įkeitimo) teisė. Turto administravimo teisė. Išvados.

Ištrauka

Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Tačiau prieš aptariant daiktines teises, reikėtu paminėti istoriją, nuo ko prasidėjo sąvokos "daiktinė teisė" vartojimas.
Romėnų teisė prasidėjo VIII a. pr. Kr. kaip nedidelio miestelio, esančio Apeninų pusiasalyje, teisė. Tuo metu Romoje buvo tik civilinė teisė, kurios subjektais buvo tik imperijos gyventojai, o užsieniečių tai nelietė. Todėl buvo reikalingi kažkokie įstatymai, norint sureguliuoti tarpusavio santykius, taigi romėnai buvo priversti priimti tokius įstatymus, kurie tenkintų visus imperijos gyventojus. Manoma, kad romėnams nuo pat pradžių pasisekė sudaryti teisinę sistemą, kuri rėmėsi jausmais ir buvo nepriklausoma nuo dorovinių įsitikinimų. Tačiau buvo juntamas subjektyvumas vergų ir militaristiškai agresyvios valstybės atžvilgiu. Taigi romėnų teisė nebuvo ideali teisė, tačiau ji buvo pritaikyta pasaulinėje veikloje, nes Roma aktyviai palaikė prekybinius – ekonominius ir politinius santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
Romėnai suformulavo specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti daiktas, kad jis būtų pripažintas daiktinės teisės objektu. Tai galėjo būti materialūs daiktai (res corporales), neišimti iš komercinės apyvartos daiktai (res in commercio) ir individualiais požymiais apibrėžti (nepakeičiami) daiktai (species). Taigi romėnai įneše į teisę naują sąvoką, kuri naudojama ir šiais laikais.
XIX a. susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teisės objektu gali būti viskas, kas tampa žmonių norų patenkinimu, kadangi naudojimasis duotomis priemonėmis yra teisėtas ir jų turėjimas reikalauja ypatingo teisinio saugumo. Kitaip tariant, teisės objektas – tai visos gėrybės, tenkinančios žmonių poreikius, kurių naudojimą reglamentuoja egzistuojanti teisėtvarka. Vienokios ar kitokios gėrybės tampa teisės objektu, kai įgauna piniginę vertę, t.y. išreiškia tam tikrą materialinį susidomėjimą. Todėl jos įgauna tokius pavadinimus kaip ūkinė veikla, vartotojų kaina ir kt. Teisės objektai (ūkinė veikla) skirstomi į daiktus ir žmonių veiksmus. Dabartiniu metu išreikšti egzistuojančius reiškinius vartojamos sąvokos kaip turtas ir turtinė teisė, materialinės ir nematerialinės gėrybės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos, kurias yra nagrinėjamos ir apibrėžiamos šiame darbe.

Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daugelyje valstybių daiktas šiandien yra apibrėžiamas kaip materialioji gamtos dalis, egzistuojanti savarankiškai ir kurianti tam tikrą gėrį. Tačiau dažniausiai daikto sąvoka vartota siekiant apibūdinti atskirą savarankišką materialų objektą, tinkamą naudoti ūkinei veiklai, turintį savo turtinę vertę ir prieinamą žmogui. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktų buvimas visuomenėje skatina kurti teises jiems ir tų daiktų vartotojams. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai. Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti dalykai, žinoma sukurti iš gamtos daiktų. Neabejotina, kad anksčiau visi tokie daiktai galėjo būti panaudoti tam tikriems materialiniams arba kultūriniams žmogaus poreikiams tenkinti.
Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai, egzistavę gamtoje, bet, esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui, negalėję būti panaudoti žmogaus poreikiams tenkinti.
Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu, kaip neišvengiama kol kas pasekmė atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba kultūrinių žmogaus poreikių, tai kuriant naujus ir naudingus daiktus likę blogi padariniai – tai pirmiausia įvairios kenskmingos atliekos, kurių negalima perdirbti ir kokiu nors būdu pritaikyti žmogaus poreikiams tenkinti.
Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius. Žmogus tik stengiasi ir nuolat tobulėja, tam kad galėtų kiekvieną daiktą gamtoje paversti į jam tinkamą produktą, kito daikto kūrybos piramidėje. Taigi tikslingiausia būtų daiktus, kaip daiktinės teisės objektą, apibrėžti šitaip: daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-31
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai18
Dydis43.5 KB
Autoriusmar
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą