Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė. Valdymas ir valdymo gynimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė. Valdymas ir valdymo gynimas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Daiktinė teisė. Bendrosios nuostatos. Valdymas. Valdymo ir valdymo gynimo samprata Lietuvos Respublikos (LR) civilinėje teisėje. Valdymo gynimas. Valdymo gynimo teisinė prigimtis. Išvados.

Ištrauka

Civilinė teisė – teisės šaka, reglamentuojanti vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius (turtinius; asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais; kai kuriuos asmeninius neturtinius). Civilinės teisės reguliavimo dalykas yra nurodytas Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 1.1str. Pagrindinė funkcija - reguliuoti civilinės teisės santykius bei numatyti sankcijas, kuriomis atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinės teisės sistema sudaryta iš normų, institutų ir pošakių (daiktinė teisė, prievolių teisė ir k.t.). Skirstoma į bendrąją ir ypatingąją civilinę teisę. Terminas (lot. Jus civilis) atsirado ir pati teisės šaka susiformavo Senovės Romoje apie III-I a. pr. m. e. Ji buvo privatinės teisės sinonimas. Nuo pat pradžių civilinė teisė formavosi atmetimo principu. Iš pradžių ji apėmė beveik visus visuomenius santykius (pvz., konstitucinius pagrindus, civilinio proceso, administracinio proceso ir net baudžiamosios teisės sferas). Ilgainiui tam tikri institutai atsiskyrė nuo civilinės teisės ir tapo savarankiškomis teisės šakomis. Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis (pvz. : fiziniai, juridiniai asm.) .Civilinio teisinio santykio objektas – tai į ką nukreiptos civilinės teisės subjektų teisės ir pareigos. Civilinių teisinių santykių objektų rūšys: 1) daiktai; 2) veiksmų rezultatai; 3) kūrybinės veiklos rezultatai; 4) asmeninės neturtinės gėrybės.
Daiktinė teisė - struktūriškai svarbiausias civilinės teisės pošakis, nes savyje talpina nuosavybės, o ši valdymo teisę. Valdymo teisė yra pradinis elementas civilinės teisės sistemoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę, garantavus pagrindines asmenines teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą.
Istoriškai Valdymo institutas susiformavo senovės Romoje, o vėliau recepcijos būdu įsitvirtino ir išliko iki šių dienų beveik visų Europos šalių teisinėse sistemose. Tačiau Lietuvos civilinei teisei, kol Lietuva buvo TSRS okupuota, nei daiktinė teisė, nei valdymas nebuvo žinomi. 2001 m. liepos 1 dieną įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau -LR CK) ir šis institutas buvo įdiegtas ir mūsų valstybėje. Tačiau per daugelį metų Lietuvos teisinė sistema, teisininkai, teisės mokslas ir teisės studijų programos prisitaikė prie "apkarpytos" socialistinės civilinės teisės požiūrio į valdymą tik kaip nuosavybės teisės turinio elementą. Todėl įgyvendinant naująjį LR CK, pirmiausia kyla poreikis suvokti tiek daiktinės teisės kaip civilinės teisės pošakės, tiek jos sudėtinės dalies - valdymo paskirtį ir reikšmę civilinės teisės sandarai apskritai. Keliama hipotezė, kad valdymo terminas turi keletą prasmių - pagal savo turinį gali būti: a) asmeninė subjektinė teisė, kaip konstitucinio teisinio santykio elementas; b) civilinė daiktinė subjektinė teisė ir c) civilinė prievolinė subjektinė teisė. Todėl ir instituto paskirtis turėtų būti nevienareikšmė.
Su nuosavybės teisės santykiais mes susiduriame kiekvienas, nepriklausomai nuo to kas mes esame, kuo užsiimame. Todėl kiekvienas turėtumėme būti susipažinę su pagrindiniais nuosavybės bruožais, elementais, nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindais bei teise priklausančius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti.
Šiame darbe apibūdinta daiktinės teisės sąvoka, valdymo sąvoka, valdymo atsiradimas ir valdymo gynimas.

Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą. O kas yra daiktas nusako LR CK 4.1 str. Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Šiai teisei būdinga tai, kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali būti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvus. Daiktinę teisę pažeisti gali kiekvienas subjektas.
Pagal galiojančio LR CK 4.20 str. daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: valdymą, nuosavybės teisę, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą.
Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus - kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-31
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis26.59 KB
AutoriusReda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise. Valdymas ir valdymo gynimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą