Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė nuosavybės teisė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė nuosavybės teisė

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Daiktinė teisė. Valdymas. Turto patikėjimo teisė. Servitutas. Uzufruktas ir Hipoteka. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės sąvoka ir turinys. Nuosavybes rūšys. Bendrosios nuosavybės teisė. Nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę, garantavus pagrindines asmenines teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą.
Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą. Šiai teisei būdinga tai, kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali būti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvus. Daiktinę teisę pažeisti gali kiekvienas subjektas.
Pagal galiojančio LR CK 4.20 str. daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą.
Plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti.
Šio darbo objektas – daiktinės teisės ir nuosavybės teisės apžvalga.
Darbo tikslas išnagrinėti daiktinę ir nuosavybės teisę, padaryti svarbiausias išvadas.
Šio darbo uždaviniai apžvelgti daiktinės teisės ir nuosavybės teisės sąvokas, rūšis, bei pateikti su šiomis teisėmis susijusius pavyzdžius.

Svarbiausia iš daiktinių teisių yra daikto valdymo teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.
Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas. Teisėtu laikomas daikto valdymas, jeigu jis įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Preziumuojama, kad daiktas yra teisėtai valdomas, kol neįrodoma priešingai. Neteisėtu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Valdymas gali būti atsiradęs sąžiningai ir nesąžiningai. Sąžiningu laikomas toks valdymo atsiradimas, kai valdytojas yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą daiktą. Nesąžiningu laikomas toks valdymo atsiradimas, kai daikto valdytojas žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą. Preziumuojama, kad daikto valdymas yra atsiradęs sąžiningai, kol neįrodoma priešingai. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-20
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis33.06 KB
Autoriusneriuxs
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2002 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine nuosavybes teise [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą