Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė ir jos įgyvendinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė ir jos įgyvendinimas

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Daiktinės teisės sąvoka. Daiktų sąvoka. Daiktų rūšys. Valdymas. Valdymo sąvoka. Charakteristika. Valdymo įgijimas ir įgyvendinimas. Valdymo pasibaigimas. Valdymo gynimas. Savininko reikalavimas grąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsiskaitymai grąžinant turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su nuosavybės netekimu. Išvados.

Ištrauka

Šių dienų visuomenėje teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius, struktūrą, principus, bet ir tiesioginį teisės įprasminimą visuomenėje. Teisę galime vadinti socialinio elgesio reguliatoriumi. Teisė siekia nustatyti, kaip iš biologinių, psichologinių, ekonominių žmogaus interesų atsiranda teisinė tikrovė.
Lietuvoje ir visame pasaulyje yra išskiriamos teisės šakos. Viena iš jų – civilinė teisė. Tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygiu ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. Glaudžiai susijusi su civiline teise yra daiktinė teisė. Tiksliau – daiktinė teisė, tai civilinės teisės pošakė. Daiktinę teisę sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai.
Šio darbo tikslas – atskleisti ypatumus, teisines normas bei reikalavimus, vyraujančius
daiktinėje teisėje. Taip bus bandyta išanalizuoti daiktinės teisės valdymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės bu¬vo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos.
Daiktinė teisė – tai civilinės teisės pošakė. Ją sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai. Pagal CK 4.1 straipsnį daiktai – tai "iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai". Pagrindiniai daiktinės teisės institutai yra valdymo, nuosavybės teisės, servituto, uzufrukto ir kiti .
Pagal galiojančio LR CK 4.20 str. daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą.
Plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės institutas laikomas pagrindiniu daiktinės teisės ir civilinės teisės institutu, nes nuosavybės santykiai yra visų civilinių santykių pagrindas. Pažymėtina, kad Lietuvos civilinės teisės nuosavybės institutas aprėpia ne tik "tikruosius" daiktinius santykius, t.y. santykius, kurių objektas yra materialus daiktas, atitinkantis anksčiau pateiktą CK 4.1 straipsnio daikto apibrėžimą, bet ir kitokius objektus. Tokia išvada darytina remiantis CK 4.38 straipsniu, kuriame nustatyta, kad "nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas". Šiame straipsnyje vartojamas žodis "kitas turtas" apima vertybes, kurios nėra materialūs daiktai, bet turi vertę ir gali dalyvauti apyvartoje, pavyzdžiui, banko reikalavimo teisė grąžinti paskolą. Tokia reikalavimo teisė gali būti perleista kitam asmeniui. Paprastai toks perdavimas yra atlygintinis. Vadinasi, reikalavimo teisės turėtojas – bankas šiuo atveju savo reikalavimo teisę iškeičia į kitą civilinės teisės objektą – pinigus, daiktus ar kitokias vertybes. Civilinės teisės objektų skirstymas į materialiuosius (res corporales) ir nematerialiuosius (res incorporales) perimtas iš Romos privatinės teisės. Šis skirstymas iš esmės tapo pagrindine prielaida civilinę teisę skirstyti į daiktinę ir prievolinę. Romos privatinėje teisėje civiliniai teisiniai santykiai buvo skirstomi į daiktinius, kurių objektas – res corporales, ir asmeninius, kurių objektas – res incorporales. Asmeniniais santykiais buvo laikomos prievolės, nes viena šio santykio šalis (kreditorius) įgydavo teisę, nukreiptą į asmenį, bet ne į daiktą. Todėl daiktinės ir prievolių teisės atribojimas būdingas tik kontinentinėms civilinės teisės normoms, patyrusioms Romos privatinės teisės įtaką. Anglosaksų teisė tokio skirstymo nenaudoja. Reikia pažymėti, kad šiuolaikinėje civilinėje apyvartoje vyrauja ne daiktai, o turtinės teisės, todėl ir kontinentinės teisės šalyse daiktinės ir prievolių teisės atribojimas pamažu praranda reikšmę. Apyvartos poreikiai reikalauja vienokiu ar kitokiu būdu pripažinti, kad nuosavybės objektu gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialios vertybės, nes tiek vienas, tiek kitas vertybes perleisti kitam asmeniui gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-02
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis25.84 KB
Autoriusindre
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasK. Šlušnys
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise ir jos igyvendinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija
  • K. Šlušnys
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą