Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė civilinėje teisėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė civilinėje teisėje

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Daiktų sąvokos. Nekilnojami ir kilnojami daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai. Suvartojami ir nesunaudojami daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Daiktų valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas. Valdymo atsiradimas. Valdymo pabaiga. Nuosavybės teisė. Bendrosios nuosavybės teisės nuostatos. Savininkų teisių apsauga ir gynimas. Servitutas. Uzufruktas. Hipoteka. Įkeitimas. Išlaidos daiktui. Išvados.

Ištrauka

Teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius, struktūrą, principus, bet ir jos socialinę paskirtį bei funkcijas, kuriomis teisė tiesiogiai įsiprasmina visuomenėje kaip socialinio elgesio reguliatorius.
Teisės socialinė paskirtis — tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja. Todėl atskleisti teisės socialinę paskirtį - tai atsakyti į klausimą, kodėl atsiranda ir egzistuoja teisė.
Jau sakėme, kad teisė tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl skirta jį valdyti atsižvelgiant į visų žmonių lygybę ir jų laimės siekį. Tiesioginė jos priedermė organizuotai, vienodo veiksmingumo priemonėmis saugoti visų visuomenės narių teises ir lemti jų įgyvendinimą.
Anksčiau istorijoje ši teisės paskirtis buvo nusakoma panašiai: "Teisynas yra sudarytas tam kad galingas ir turtingas nesavivaliautų, kad kiekvienas akiplėša būtų pažabotas, kad jis, bijodamas teisės, nuo bet kokios savivalės susilaikytų, kad negalėtų niekinti ir engti mažesnio ir silpnesnio": Leonas Sapiega (1588 m.). Toks mąstymo būdas buvo priimtinas daugeliui teisėsaugos institucijos atstovų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos, kurias yra nagrinėjamos ir apibrėžiamos šiame darbe.


Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

Daiktinių teisių teisinis režimas
Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus - kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai . Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti dalykai. Neabejotina, kad anksčiau visi tokie daiktai galėjo būti panaudoti tam tikriems materialiniams arba kultūriniams žmogaus poreikiams tenkinti.
Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai, egzistavę gamtoje, bet, esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui, negalėję būti panaudoti žmogaus poreikiams tenkinti.
Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu , kaip neišvengiama kol kas pasekmė atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba kultūrinių žmogaus poreikių. Tai pirmiausia įvairios kenskmingos atliekos, kurių negalima perdirbti ir kokiu nors būdu pritaikyti žmogaus poreikiams tenkinti.
Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius. Taigi tikslingiausia būtų daiktus, kaip daiktinės teisės objektą, apibrėžti šitaip: daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-17
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis29.98 KB
AutoriusEvelina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise civilineje teiseje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 22 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą