Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Prievolių pasibaigimas civilinėje teisėje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prievolių pasibaigimas civilinėje teisėje (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334
Aprašymas

Įžanga. Prievolių teisės samprata. Pagrindinės darbe naudojamos sąvokos. Prievolės atsiradimas. Prievolių pabaiga. Įvykdymas. Naikinamojo termino suėjimas. Šalių susitarimas. Šalių sutapimas. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti. Fizinio asmens mirtis arba juridinio asmens likvidavimas. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo. Įskaitymas. Įskaitymo tvarka. Įskaitymas lengvatinio termino atveju. Įskaitymas, kai prievolė įvykdoma kitoje vietoje. Įskaitymo draudimas. Įskaitymas laidavimo atveju. Įskaitymas reikalavimo perleidimo atveju. Įskaitymas, kai yra keli kreditoriai ir keli skolininkai. Įskaitymas kelių skolų atveju. Įskaitymas, kai yra sutartis trečiojo asmens naudai. Įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Novacija. Novacijos samprata. Veiksmai, kurie nelaikomi novacija. Novacijos įtaka papildomoms (šalutinėms) teisėms. Kitos novacijos pasekmės. Išvados.

Ištrauka

Savo kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriame su teisėmis ir pareigomis, dėl to nuolat tarpusavyje esame susieti įvairiais turtinio ir neturtinio pobūdžio santykiais. Tokie santykiai, apibūdinti teisinėmis normomis suaro specialią civilinės teisės rūšį – prievolinę teisę [plačiau žr. 1 skyrių]. Apskritai kalbant apie civilinę teisę reikėtų pažymėti, jog jos objektai yra daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, intelektinė veikla, veiksmai ir jų rezultatai bei informacija. Savo ruožtu prievolinė teisė yra laikoma civilinės teisės institutu, susidedančiu iš trijų elementų: subjektų ir objektų, turinčių veiksnumą ir teisnumą, kurie privalo atlikti ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo bei materialinių ir dvasinių vertybių, daiktų, dėl kurių kreditorius turi reikalavimo teisę.
Prievolinės teisės normos aprašomos Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso Šeštojoje knygoje. Prievolių pabaiga (pagrindinė referato tema) reglamentuota CK Šeštosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievolių pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti straipsniai, pagal kuriuos prievolė baigiasi.
Šiame darbe nagrinėjami bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Nesigilinama į atskirus atvejus ir specifinius prievolių pabaigos pagrindus (pvz., banko sutarties pabaiga, prekių pristatymas į prekybos įmonę), tačiau duodami konkretūs pavyzdžiai, siekiant tiksliau iliustruoti sudėtingesnius straipsnius. Be priedo darbas apima 28 puslapius, priede pateikiamas LR Civilinio Kodekso Šeštosios knygos IX skyrius. Pagal šio skyriaus straipsnius yra sudarytas referato turinys, labiau akcentuojant tuos prievolių pabaigos būdus, kuriuos akcentuoja CK (įskaitymas, novacija). Darbo tikslas – suprasti ir aprašyti bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, iš pradžių apibrėžiant pačią prievolę ir prievolių teisę.

Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinėje apyvartoje atlikdami įvairius juridinius veiksmus: sudaro įvairius sandorius, atlygina nuostolius arba žalą, perleidžia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teisės subjektų atsiranda turtinio ir neturtinio pobūdžio santykiai. Šie santykiai, sureguliuoti teisės normomis, vadinami prievoliniais santykiais [1, 13 psl.].
Prievolių teisė dažniausiai apibūdinama kaip civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema. Šios normos reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise arba laikinai naudoti, dėl darbų atlikimo arba paslaugų teikimo, žalos padarymo asmeniui, turtui ir pan.
Prievolių teisės reglamentuojama santykių gausa neatsiejama nuo rinkos ekonomikos. Ekonominės apyvartos santykiams būdinga tai, kad jie yra susiję su materialinių vertybių judėjimu: daiktų, pinigų, paslaugų ir pan. Pavyzdžiui, parduodamas daiktas pereina iš pardavėjo pirkėjui; nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuomininkui. Teisiškai sureguliuoti ekonominės apyvartos santykiai įgyja teisinę formą ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievolių teisė yra ekonominių santykių teisinė išraiška [1, 13 psl.]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-06
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis53.68 KB
AutoriusGiedrius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasAsist. H. Šadžius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prievoliu pasibaigimas civilineje teiseje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 31 puslapis 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Asist. H. Šadžius
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą