Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Daiktinė teisė. Daiktų sąvoka. Daiktų rūšys. Valdymas. Valdymo sąvoka. Bendra charakteristika. Valdymo įgijimas ir įgyvendinimas. Valdymo pasibaigimas. Valdymo gynimas. Savininko reikalavimas grąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsiskaitymai grąžinant turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos.
Daiktinė teisė – tai civilinės teisės pošakė. Ją sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai. Pagal CK 4.1 straipsnį daiktai – tai "iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai". Pagrindiniai daiktinės teisės institutai yra valdymo, nuosavybės teisės, servituto, uzufrukto ir kiti .
Pagal galiojančio LR CK 4.20 str. daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą.
Plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės institutas laikomas pagrindiniu daiktinės teisės ir civilinės teisės institutu, nes nuosavybės santykiai yra visų civilinių santykių pagrindas. Pažymėtina, kad Lietuvos civilinės teisės nuosavybės institutas aprėpia ne tik "tikruosius" daiktinius santykius, t.y. santykius, kurių objektas yra materialus daiktas, atitinkantis anksčiau pateiktą CK 4.1 straipsnio daikto apibrėžimą, bet ir kitokius objektus. Tokia išvada darytina remiantis CK 4.38 straipsniu, kuriame nustatyta, kad "nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas". Šiame straipsnyje vartojamas žodis "kitas turtas" apima vertybes, kurios nėra materialūs daiktai, bet turi vertę ir gali dalyvauti apyvartoje, pavyzdžiui, banko reikalavimo teisė grąžinti paskolą. Tokia reikalavimo teisė gali būti perleista kitam asmeniui. Paprastai toks perdavimas yra atlygintinis. Vadinasi, reikalavimo teisės turėtojas – bankas šiuo atveju savo reikalavimo teisę iškeičia į kitą civilinės teisės objektą – pinigus, daiktus ar kitokias vertybes. Civilinės teisės objektų skirstymas į materialiuosius (res corporales) ir nematerialiuosius (res incorporales) perimtas iš Romos privatinės teisės. Šis skirstymas iš esmės tapo pagrindine prielaida civilinę teisę skirstyti į daiktinę ir prievolinę. Romos privatinėje teisėje civiliniai teisiniai santykiai buvo skirstomi į daiktinius, kurių objektas – res corporales, ir asmeninius, kurių objektas – res incorporales. Asmeniniais santykiais buvo laikomos prievolės, nes viena šio santykio šalis (kreditorius) įgydavo teisę, nukreiptą į asmenį, bet ne į daiktą. Todėl daiktinės ir prievolių teisės atribojimas būdingas tik kontinentinėms civilinės teisės normoms, patyrusioms Romos privatinės teisės įtaką. Anglosaksų teisė tokio skirstymo nenaudoja. Reikia pažymėti, kad šiuolaikinėje civilinėje apyvartoje vyrauja ne daiktai, o turtinės teisės, todėl ir kontinentinės teisės šalyse daiktinės ir prievolių teisės atribojimas pamažu praranda reikšmę. Apyvartos poreikiai reikalauja vienokiu ar kitokiu būdu pripažinti, kad nuosavybės objektu gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialios vertybės, nes tiek vienas, tiek kitas vertybes perleisti kitam asmeniui gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą. Šitai teisei būdinga tai, kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali būti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvus. Daiktinę teisę pažeisti gali kiekvienas subjektas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-07
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis25.77 KB
AutoriusRima
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą