Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktinė teisė. Valdymas. Valdymo gynimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktinė teisė. Valdymas. Valdymo gynimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Daiktinė teisė. Valdymo sąvoka. Bendra charakteristika. Valdymo įgijimas ir įgyvendinimas. Valdymo pasibaigimas. Valdymo gynimas. Nuosavybės teisė, valdymas ir jo gynimas. Ieškinys - apginti valdymo teisę. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės bu¬vo žinomos ir tarpukario Lietuvoje.
Vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų buvo nuosavybės teisė. Dar Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 420 straipsnyje nuosavybės teisė nusakyta kaip savininko teisė "išimtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens valdtyti turtą, juo naudotis ir disponuoti amžinai ir paveldėtinai". Čia pabrėžiamas nuosavybės teisės amžinumas reiškė, kad savininkas šia teise naudojasi tol, kol įvyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybės ryšį, išimtinumas reiškė, kad be savininko valios niekas neturi teisės naudotis daiktu. Svarbiausi nuosavybės teisės požymiai buvo turto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas.
Atkūrus visavertį nuosavybės teisės institutą, iškilo realus poreikis sukurti ir daiktinės teisės institutą, sujungiantį civilinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir kitus absoliučius santykius, sukuriančius daiktinę teisę. Visas daiktinės teisės apimantis daiktinės teisės institutas Lietuvoje susiformavo ne iš karto. Pitmiausiai buvo įdiegta pasitikėjimo teisė ir servitutas. Patikėjimo teise valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdė valstybės ir savivaldybių įmonės (Lietuvos teisės istorija / V. Andriulis, M. Maksimaitis, V. Pakalniškis, J. S. Pečkaitis, A. Šenavičius. - V. : Justitia, 2002)


Dabar galiojančiuose Lietuvos Res¬publikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos. Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus - kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pa¬saulio dalykai. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai . Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti dalykai. Neabejotina, kad anksčiau visi tokie daiktai galėjo būti panaudoti tam tikriems materialiniams arba kultūriniams žmogaus poreikiams tenkinti.
Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai, egzistavę gamtoje, bet, esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui, negalėję būti panaudoti žmogaus poreikiams tenkinti.
Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu , kaip neišvengiama kol kas pasekmė atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba kultūrinių žmogaus poreikių. Tai pirmiausia įvairios kenskmingos atliekos, kurių negalima perdirbti ir kokiu nors būdu pritaikyti žmogaus poreikiams tenkinti.
Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius. Taigi tikslingiausia būtų daiktus, kaip daiktinės teisės objektą, apibrėžti šitaip: daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai.
Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes, įvairi jų paskirtis ir ekonominė reikšmė. Reguliuojant daiktinius teisinius santykius nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir skirtingas teisinis režimas. Tuo tikslu pagal įvairius kriterijus daiktai klasifikuojami į rūšis. (Civilinė teisė. K. Vijusta. 1998.) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis27.3 KB
AutoriusBaltija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasNeverauskas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktine teise. Valdymas. Valdymo gynimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Neverauskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą