Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Dirbtinio apvaisinimo finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto teisiniai aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dirbtinio apvaisinimo finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto teisiniai aspektai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677787980818283848586878889909192939495
Aprašymas

Anotacija. Įvadas. Naujosios biotechnologijos sveikatos sistemos reformos kontekste. Dėstomoji dalis. Sveikatos sistemos reforma nepriklausomoje Lietuvoje. Teisiniai aspektai, politiniai sprendimai bei ekonominės sąlygos. Valstybės vaidmuo, užtikrinant piliečių teisę į sveikatos priežiūrą. Teisė į sveikatos priežiūrą ir jos išraiška pozityviosios teisės aktuose. Nauji politiniai sprendimai sveikatos priežiūroje ir realios jų įgyvendinimo galimybės. Draudiminis sveikatos priežiūros finansavimo modelis. Problemos ir perspektyvos. Paslaugų kokybės, priimtinumo, saugumo ir ekonominio efektyvumo užtikrinimas per sutartinius įsipareigojimus tarp draudiko ir paslaugos teikėjo. Asmens sveikatos priežiūros kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarka. Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo procesas ir kriterijai. Ekonominis PSDF biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumas. Naujų paslaugų, vaistų ir technologijų įtraukimas į kompensuojamųjų iš PSDF biudžeto katalogą. Finansavimo prioritetų pasirinkimas kaip sveikatos santykių teisumo įgyvendinimo priemonė. Naujos tendencijos valstybinėje reprodukcinės sveikatos politikoje. Motinos ir vaiko sveikatos apsauga - nuolatinis valstybės prioritetas. Reprodukcinės sveikatos politika sveikatos santykių teisumo kontekste. Asmens pasirinkimas kaip prielaida diferencijuoti valstybės finansinę paramą reprodukcinės sveikatos srityje. Valstybės pagalbos nevaisingiems pacientams ypatumai. Nevaisingumas kaip sveikatos problema. Sveikatos priežiūros paslaugų nevaisingiems asmenims finansavimas iš PSDF biudžeto. Esamos situacijos analizė. Dirbtinio apvaisinimo procedūros kompensavimo iš PSDF biudžeto būtinieji kriterijai. DA kaip sveikatos priežiūros paslauga ir jos vieta nevaisingumo gydymo procese. DA procedūrų teisėtumas. DA procedūrų vertinimas pagal sveikatos priežiūros paslaugų priimtinumo ir tinkamumo (kokybės) kriterijus. DA medicininės pasekmės ir jų vertinimas pagal technologinio saugumo kriterijus. DA etinio priimtinumo kriterijai. DA psichosocialinės pasekmės - integralaus požiūrio į nevaisingumo problemas išraiška. DA kompensavimo valstybės lėšomis politika ir kontraversijos. DA kaštų struktūra, jos vertinimo ypatumai ir svarba. DA kaštų efektyvumo (cost effectiveness) analizė. Kaštų naudingumo (cost utility) analizės ypatumai, vertinant reprodukcines technologijas. DA kaštų ir pajamų (cost benefit) santykis. Atokiųjų DA kaštų analizė ir įtaka PSDF biudžetui. DA procedūros finansavimo iš PSDF biudžeto hipotetinis modelis. Pagalbinių nevaisingumo gydymo metodų kompensavimo lyginamieji aspektai. DA technologijos inkorporavimas į dabartinę kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sistemą. DA kompensavimo iš PSDF biudžeto galimų pasekmių prognozės. Išvados. Dirbtinio apvaisinimo valstybinio finansavimo Lietuvoje perspektyvos. Teisinės prielaidos be realaus pagrįstumo ir finansinių galimybių. Santrauka. Summary.

Ištrauka

"Socialines revoliucijas ir reformas skatino ir tebeskatina ne kas kita, kaip teisingumo siekis ir ryžtinga kova del jo". [170, 197 psl.] Atkurus Lietuvos nepriklausomybę, reikejo iš esmes reformuoti visas politinio, ekonominio bei kulturinio gyvenimo sritis, naujai pažvelgti i idealus, moralines nuostatas, ieškoti pusiausvyros tarp bendražmogiškuju vertybiu ir valstybes interesu. Nepasitenkinimas sveikatos priežiuros kokybe paskatino griauti sovietinę Semaškos sveikatos apsaugos sistemą. Gime viltis, kad naujai sukurta, vakarietiškus standartus atitinkanti sistema užtikrins paslaugu kokybę, tenkins piliečiu lukesčius, racionaliai naudojant valstybes tam tikslui skiriamas lešas. Diegiant naujas metodikas, vaistus ir biotechnologijas i medicinos praktiką, tiketasi igyvendinti vieną iš kertiniu sveikatos sistemos reformos uždaviniu – tenkinti kuo daugiau pacientu lukesčiu, per sveikatos priežiuros kokybę, kurti sveikesnę visuomenę ir stipresnę visuomenę.
Kita vertus, sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje sutapo su laikmečiu, kai visame pasaulyje biotechnologiju vystymasis ir skverbimasis i kasdieninę praktiką igavo tokius tempus, kad procesas pavadintas technologine revoliucija. Technologinis šuolis medicinoje atvede prieribos, kai isiskverbta i tokias ribines sritis , kaip žmogaus genetine informacija ar net pati gyvybe. Sveikatinimo procesas verčiamas civiline sutartimi tarp mediko (paslaugos teikejo), ir paciento (paslaugos vartotojo), kai valia, protu ir norais gali buti siekiama sveikatos kaip fizines, psichines ir socialines geroves arba pasirinktinai koreguojamas tik kažkuris "trukdantis, gendantis" organizmo sraigtelis.
Nauju biotechnologiju skverbimasis i jauną, tebereformuojamą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ineša ne tik vilčiu ir euforijos, bet ir problemu ar net koliziju. Noras padeti kuo platesniam pacientu ratui sutampa su Konstitucijoje itvirtintu valstybes isipareigojimu laiduoti piliečiams nemokamą medicinos pagalbą kertasi su realiomis finansinemis galimybemis. Tačiau naujosios biotechnologijos brangina paslaugas, o teigiami rezultatai skatina paslaugu teikejus dar labiau plesti savo veiklą.
Dirbtinio apvaisinimo procedura kelia bene daugiausiai diskusiju ir sulaukia prieštaringiausiu vertinimu. Gyvybes kurimo ideja atrodo tauri ir patraukli per se, ji siejama su gerio, meiles, laimes siekiu. Jos pagalba siuloma spręsti visuomenes demografines, šeimos pilnatves, asmens sveikatos ir socialinio komforto problemas. Šiame kontekste formuojasi sudetingi visuomeniniai santykiai, skatinantys pletoti naują integralaus pobudžio teises šaką – bioteisę. Nubrežti takoskyrą, atribojančią biomediciną, sveikatos priežiuros vadybos ir finansavimo desningumus nuo teisinio naujai besiformuojančiu visuomeniniu santykiu reglamento yra labai sudetinga, o gal ir netikslinga. Tarpdisciplininiu mokslu šaku reikšme musu laikmetyje tik auga: informacijos gausa ir siaura specializacija vienoje srityje verčia ieškoti sąlyčio tašku ir atrasti integralu požiuri i globalias problemas.
Šiame darbe akcentuojamas integralus požiuris i moderniuju reprodukciniu technologiju vietą sveikatos priežiuros srityje, valstybines politikos vaidmeni ju pletrai bei reguliavimui. Teisiniu problemu išryškinimui pasitelkiami biomedicinos mokslo ir vadybos patirtis, o sveikatos priežiuros finansavimo sprendimai modeliuojami šiuo metu veikiančios ir nuolatos reformuojamos teisines bazes kontekste.
Pasirinktos temos problematika nera vienalyte, ir tai verčia darbą pletoti dvejomis kryptimis. Bendroji problematika – tai prioritetai ir kriterijai, pagal kuriuos yra finansuojamos sveikatos priežiuros paslaugos iš valstybes biudžeto. Ji siejama su pacientu grupavimu pagal amžiu, ligas, socialinę padeti, kylant pavojui kitoms pacientu grupems pasijausti diskriminuojamomis.
Tema yra nauja ir aktuali Lietuvos teises ir sveikatos priežiuros vadybos doktrinoje. Lietuva nera izoliuota, ir pagalbine žmogaus reprodukcija intensyviai skverbiasi i musu kasdieninius santykius kaip ir visame pasaulyje, todel darbe daug hipotetiniu elementu, nauju situaciju modeliavimo.
DA šiuo metu Lietuvoje finansuojamas tik privačiomis lešomis, o istatymine baze yra projektu lygmenyje. Todel darbe keliama hipoteze, jog šiuo metu Lietuvoje yra sukurtos tik teisines prielaidos dirbtinio apvaisinimo proceduras kompensuoti iš valstybes lešu. Esančios teises aktu spragos ir neapibrežta valstybes politika reprodukcines gyventoju sveikatos srityje sudarytu sąlygas neracionaliai panaudoti valstybes lešas bei sukeltu naujus socialinius prieštaravimus.
Šio darbo tikslas – apžvelgti reformuojamą Privalomojo sveikatos draudimo sistemą, jos finansu panaudojimo teisini reglamentą, išanalizuoti proceduras ir kriterijus, kuriais remiantis naujos sveikatos priežiuros paslaugos itraukiamos i kompensuojamuju katalogus ir ivertinti, kiek racionalus ir pagristas butu dirbtinio apvaisinimo proceduru finansavimas valstybes lešomis.
Tikslo tikimasi pasiekti, išsprendus sekančius uždavinius:
1. Išanalizuoti teises aktus, užtikrinančius Lietuvos Respublikos piliečiu teisę I sveikatos priežiurą, ju kaitą reformos eigoje, draudiminio sveikatos sistemos finansavimo modelio ypatumus.
2. Ivertinti oficialią valstybes politiką gyventoju reprodukcines sveikatos srityje, jos igyvendinimo budus bei sąryši su sveikatos santykiu teisumu.
3. Atskleisti spragas DA, kaip sveikatos priežiuros paslaugos teisinio reglamentavimo sistemoje, kokybes bei etinio priimtinumo trukumus .
4. Išnagrineti pagrindinius DA kaštu vertinimo rodiklius bei reprodukciniu technologiju finansavimo ypatumus bei kontroversijas.
5. Prognozuoti dirbtinio apvaisinimo proceduru galimą inkorporavimą I kompensuojamuju iš PSDF biudžeto sveikatos priežiuros paslaugu sistemą bei šio finansavimo socialines, ekonomines, etines ir biomedicinines pasekmes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-04
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis92 puslapiai 
Literatūros šaltiniai262
Dydis143.21 KB
Autoriusneringa
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dirbtinio apvaisinimo finansavimo is privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto teisiniai aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 92 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą