Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Intelektas ir jo individualūs skirtumai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas ir jo individualūs skirtumai (2)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Intelektas. Intelekto rūšys. Socialiniai klasiniai skirtumai. Miesto ir kaimo skirtumai. Grupinių skirtumų priežastys. Išvados.

Ištrauka

Intelektas – tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų. Vieni mokslininkai intelektą tapatina su gebėjimu mokytis, t.y. laiko, kad intelektas tolygus mokslumui. Kiti intelektą laiko gebėjimą operuoti abstrakčiais simboliais. Be to, esama nuomonės, kad intelektas – gebėjimas prisitaikyti prie situacijos.
Apibūdinant intelektą kaip gebėjimą abstrakčiai mąstyti, jo funkcija laikomas efektyvus operavimas sąvokomis ir simboliais. Tačiau toks požiūris susiaurina ne tik intelekto sąvoką, bet ir jo reiškimosi sferą.
Intelekto, kaip prisitaikančiosios veiklos, apibrėžimas tarsi apima visus įmanomus intelekto apibrėžimus. Iš tiesų intelektą laikant gebėjimą mokytis, mokymasis dažnai suprantamas pakankamai plačiai: kaip patirties įgijimas ir efektyvus jos panaudojimas reikalingoje situacijoje. Panagrinėjus konkrečius tyrimus mokslininkų, kurie traktuoja intelektą kaip gebėjimą operuoti abstrakčiais simboliais ir sąvokomis, galima pastebėti, kad jie šį gebėjimą supranta kur kas plačiau, negu pateikia apibrėžime. Daugumos tokių psichologų testai, skirti intelekto matavimui, tiria sensomotorinę, perceptyvinę veiklą, todėl ir intelektas, arba bendrieji gebėjimai, suprantamas kaip visos veiklos pagrindas.
Intelekto, kaip prisitaikomosios veiklos, samprata padeda atskleisti intelekto egzistavimo prielaidas, tačiau neatskleidžia jo mechanizmo, konkrečių psichinių savybių, kurios sąlygoja šios prisitaikomosios veiklos lygį.
Pirmoje XX amžiaus pusėje vyravo nuomonė, kad intelektas yra įgimtas ir jį galima matuoti tam tikrais testais. Todėl atliekant intelekto skirtumų tyrimus buvo apsiribojama intelekto lygio tyrimais.
Tačiau daugumos psichologų požiūris į tai, kas matuojama intelekto testais, pastaruoju metu iš esmės pasikeitė. Tyrinėtojų nebetinkina senoji teorija, teigianti, kad intelekto lygis, matuojamas testais, yra įgimtas. Žymi amerikiečių mokslininkė A. Anastazi nurodo, kad laikyti, jog intelekto lygis atspindi pastovias, nesikeičiančias individo charakteristikas, yra rimta klaida. Jos nuomone, kiekvieno psichologinio testo paskirtis – parodyti tai, ką gali atlikti individas duotuoju laiko momentu.
Todėl vis dažniau pripažįstama, kad intelekto testais tiriami ne įgimti skirtumai, o žinių, mokėjimų skirtumai. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad testai padeda nustatyti tik kai kuriuos įgytus skirtumus, ypač verbalinių ir skaičiavimo įgūdžių srityje. Manoma, kad būtent šie įgūdžiai yra pamatas vienodų įgimtų galimybių. Tačiau atskirti testų duomenų pagrindu tai, kas įgimta, ir tai, kas įgyta, yra labai sunku. Mat testų rezultatai daug priklauso nuo socialinių ir kultūrinių individo gyvenimo sąlygų, nes aplinkos sąlygos turi didelę įtaką intelekto lygiui. Dauguma eksperimentinių tyrimų tai patvirtina. Pasirodo, kad intelekto lygį veikia tėvų išsilavinimo lygis, šeimos buitinės sąlygos, gyvenamoji vietovė. Pavyzdžiui, L. Borisovos duomenimis, kuo didesnis tėvų išsilavinimas, tuo aukštesnis ir vaikų intelekto lygis. Eksperimentiniai duomenys taip pat leido nustatyti, kad miesto vaikams būdingas aukštesnis verbalinio intelekto lygis, o "praktinis" intelektas būdingesnis kaimo vaikams.
Dauguma psichologų pripažįsta, kad socialiniai faktoriai turi esminę įtaką ne tik tos pačios, bet ir skirtingų kultūrų sąlygomis. Tai galima paaiškinti tuo, kad skiriasi auklėjimas, gyvenimo stilius, nuostatos, apibendrinimų pobūdis. Tad individualūs intelekto testų rezultatų skirtumai vis labiau siejami su įvairių aplinkos faktorių įtaka. Psichologai pripažįsta, kad intelekto matavimas testais savęs nepateisino ir laikosi kito požiūrio. Pavyzdžiui, kai kurie psichologai vis dar laikosi tradicinės nuomonės, kad intelekto testai matuoja intelektą. Amerikiečių psichologas I. Leizeris mano, kad intelekto lygio pagrindu galima nustatyti individo rangą duotoje populiacijoje.
Dauguma psichologų dar neseniai teigė, kad intelektiniai sugebėjimai pasiekia maksimumą apie 20 – uosius metus, tokie išlieka iki 30 m. ir ilgiau, pradėdami mažėti vidutiniame amžiuje, o vyresniame kinta sparčiau. Šis bendras požiūris į intelekto ir amžiaus santykį priklauso nuo to, kaip apibrėžiamas intelektas. Paprastai žmogus vienoje srityje sugeba daugiau, kitoje – mažiau. Ir ši sugebėjimų "mozaika" per gyvenimą gali keistis. Mat vieni sugebėjimai gali būti ugdomi, o kiti – ne. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-14
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis13.67 KB
AutoriusZygis
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas ir jo individualus skirtumai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą