Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas (5)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Intelekto kilmė. Intelekto sąvokos raida. "Credo ut intellgam" ("tikiu, kad suprasčiau"). Atrasti žmogų ir gamtą. Intelektas ir protas. Aplinka ar genai? Kaip matuoti intelektą? Ką rodo ir ko nerodo intelekto testai? Pažintis su intelekto testais. A. Vekslerio intelekto skalė: kalbinė dalis; konstrukcinė dalis. Amthauerio testas. Išvados.

Ištrauka

Žmogus yra vienintelė pasaulyje žinoma protinga būtybė, todėl ji sugeba veikti sąmoningai, kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti, laisvai pasirinkti savo elgesį. Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra intelektas. Jis ir sudaro žmogaus charakterio pagrindą.
Žmogaus veikla reguliuojama sąmoningai, o sąmonė yra aukščiausia psichikos išsivystymo pakopa. Ji leidžia žmogui, prieš pradedant žmogui ką nors daryti, preliminariai operuoti daiktų ir reiškinių vaizdais mintyse. Taigi sąmonė įgalina žmogų atlikti veiklą dviem lygiais: mintyse ir praktiškai. Pirmuoju atveju žmogus, žinodamas savo poreikius ir remdamasis savo mąstymu bei vaizduote, užsibrėžia tikslus tiems poreikiams patenkinti, numato priemones tiems tikslams pasiekti, atitinkamai (dažnai netgi idealiai) suplanuoja savo veiklą. O praktiškai veikdamas žmogus vykdo iš anksto numatytą veiksmų programą. Savo veikloje žmogus įvairius daiktus ir reiškinius vertina tiek, kiek jie padeda ar trukdo siekti tikslo. Jis numato būdus kliūtims įveikti ar jų išvengti, pasinaudoja įvairių situacijų teikiamomis galimybėmis, derina savo veiksmus, pastangas. Kartais pakartotinai vertina pavartotus veiklos būdus, gali visai pakeisti artimiausius tikslus arba sukeisti jų eilę.
Mokydamiesi kalbėti, kalbą perimame kaip jau gatavą produktą. Lengviausiai įsisaviname žodžius, žyminčius konkrečius, apčiuopiamus daiktus. Bet jų nepakanka atspindėti beribei gyvenimo (ir ne tik) įvairovei. Imame vartoti abstraktesnes sąvokas per daug negalvodami, ar pasakome būtent tai, ką norime pasakyti. Be to, žodis be savo reikšmės tėra bevertis garsų kratinys, o juk aplinkui mus, mumyse ir taip vis stiprėja triukšmas, vis sunkiau įžvelgiama prasmė.
Pasak vieno žymiausių dabarties filosofų H.G.Gadamerio, niekada nereikia nuvertinti to, ką gali pasakyti žodis, juk žodis - tai iki mūsų atliktas mąstymo darbas.
Į tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio "intellectus" (suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami Markui Tulijui Ciceronui, garsiam romėnų oratoriui, stilistui, politikui (I a. pr. Kr.). Tačiau pati sąvoka senesnė, ją randame jau senovės graikų filosofų raštuose (VIV a. pr. Kr.), neabejotinai jos būta ir Senovės Rytų civilizacijų pasaulėžiūrose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-29
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis23.07 KB
AutoriusMantas
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKlaipėdos "Vėtrungės" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word intelektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos "Vėtrungės" gimnazija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą