Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Diskusija dėl intelekto prigimties (A.Binet. N.Bayley, A.Jensenas, Č.Spirmenas, L.Terstonas, R.J.Sternbergas). Pagrindiniai intelekto tyrimo testai. Stanfordo -Binet testas. R.D.Wechsleris. Intelektinių sugebėjimų raida. Paveldimumo ir aplinkos poveikis. Išvados.

Ištrauka

Mėginant suprasti ir paaiškinti vaiko intelekto raidą, visada iškyla klausimas, ar jos skirtumus sąlygoja paveldimumas, ar tai labiau priklauso nuo išmokimo.
Diskusija dėl intelekto prigimties, kyla ne atsitiktinai. Tokį sudėtingą fenomeną nėra įmanoma paaiškinti tiksliai ir visapusiškai objektyviai. Kadangi intelektas siejamas su žmogaus vieta gyvenime, jo įvertinimas turi būti kiek įmanoma tikslesnis.
Dauguma psichologų intelektą vertina kaip bendruosius gabumus, išreikštus per supratingumą bei mąstymą, kurie pasireiškia įvairiais būdais. Jau F. Galtonas, vienas iš psichologijos pradininkų, buvo tvirtai įsitikinęs, kad intelektą lemia paveldimumas, ir 1982 m. išleido knygą apie paveldimumo nulemtą genialumą.
A. Binet apie 1903 m., sukūręs pirmąją praktinį intelekto tyrimo testą, nebuvo toks
tikras, jog intelektą lemia paveldimumas, ir manė, kad labai pesimistiškai yra manyti, jog negalima išlavinti intelekto specialiai mokant. Savo sukonstruotame teste, Binet sujungė įvairiapusiškus dalykus, todėl pastebėjo, kad "sumanūs" vaikai gauna tikrai aukštesnius balus nei nuobodūs (monotoniški). Manoma, jog intelektas tai yra fundamentalūs sugebėjimai, kurių stoka vaidina itin svarbu vaidmenį praktiniame gyvenime. Tokiems praktiniams sugebėjimams mokslininkai linkę prisiskirti sveiką nuovoką, iniciatyvą bei sugebėjimą adaptuotis tam tikroje situacijoje. A. Binet mėgdavo sakyti: " Tikslai įvertinti, gerai suprasti ir gerai mąstyti, - štai kuo turi pasižymėti intelektinė veikla". L. Termanas, vėliau tobulinęs Stanfordo – Binet testą, prigimtį ir aplinką vertino skirtingai. Jis teigė, kad žemas intelekto koeficientas ( IQ) būdingas vargingesnių šeimų vaikams, jis gali priklausyti nuo to, kad vaikas tiesiog neturėjo galimybės įgyti reikiamų žinių.
Tačiau, jo nuomone, aplinkos veiksnių, išskyrus ekstremalias situacijas, vaidmuo intelekto raidai minimalus.
Paveldimumas svarbus kiekvienai gyvai būtybei. Kūno struktūra ir paveldimumas yra stipriai susiję, ir daugeliui biologinių ypatybių, kurios perduodamos iš kartos į kartą, yra svarbus įgimti "atspaudai". Tačiau ar gali biologinės ypatybės paspartinti arba sulėtinti intelektinių sugebėjimų raidą? O koks paveldimumo vaidmuo ne tokiais kraštutiniais atvejais?
Mėginant atsakyti į šį klausimą, galima panaudoti įvairius metodus. Vienas iš jų yra palyginamasis šeimos narių, turinčių panašių paveldimų ypatybių, tyrimas. Pavyzdžiui, tiriant galima lyginti tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, dvynukų intelekto koeficientus (IQ). Manoma, kad kuo žmonės gentiškai panašesni, tuo panašesnis ir jų IQ. Identiškų dvynių yra identiški genetiniai pradmenys ir jų panašūs IQ patvirtina paveldimumo svarbą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-07-08
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.63 KB
Autoriusas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word intelektas.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą