Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Kognityvinė psichologija>Intelektas. Intelekto samprata. Intelekto teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas. Intelekto samprata. Intelekto teorijos

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Intelekto apibrėžimas. Su protu nesusiję intelekto komponentai. Intelekto struktūra. Intelekto matavimas. Intelekto testas. IQ pasiskirstymo kreivė. Kaip atskirti intelektą nuo mokymosi rezultatų. Testo turinys. Testo rodikliai. Intelektų įvairovė. Ir dar... Naujausi faktai apie intelektą. Išvada. Priedas - testai.

Ištrauka

Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę. Kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir protinių sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški : kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuojama tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas šioje srityje turi lemiamą reikšmę. Kad išvengtume neaiškumų, žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.
Kiekvienas žino, kas yra intelektas. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Intelektas paaiškina, kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis knygomis ir mokytojais iškyla daug sunkumų.
Žodį intelektas sumanė romėnų politinis veikėjas Ciceronas. Intelektas – tai ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.
Intelektas yra ne tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti. Jam būdinga ir nemaža su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai sugebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, charakteris, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija, regos aštrumas. Dėl šių bruožų labiau nesutariame nei dėl intelekto komponentų, atitinkančių proto požymius, bet daugelis mokslininkų galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia.
Įprasta skirti intelektą, arba bendruosius protinius sugebėjimus, nuo kitų gabumų ir sugebėjimų. Todėl daugelis gabumų – meniniai, komerciniai, sportiniai, muzikiniai, mechaniniai – iš dalies atsidūrė už ribų to, ką paprastai apibrėžiame kaip intelektą. Kita vertus, kai kas įrodinėja, kad intelekto apibrėžimas, neapimantis, pavyzdžiui, sportinių ar muzikinių gabumų, yra per siauras. Tuo tarpu mes naudojame tradicinį intelekto apibrėžimą. Bet reikia nepamiršti, kad šis apibrėžimas visko neaprėpia, jame praleidžiama daug svarbių gabumų, sugebėjimų, mokėjimų bei galimybių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-16
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis32.63 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasJ. Laurinavičiutė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas. Intelekto samprata. Intelekto teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • J. Laurinavičiutė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą