Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sugebėjimai ir gabumai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Bendrasis apibūdinimas. Sugebėjimų struktūra. Sugebėjimų rūšys. Sugebėjimų pažinimo ir matavimo problemos.

Ištrauka

Stebint vaikus ir suaugusius žmones įvairiose jų darbo, mokymosi, žaidimų ir kūrybinės veiklos srityse, atkreipia dėmesį tos veiklos rezultatų skirtumai. Esant vienodoms sąlygoms, vieni išmoksta lengviau ir greičiau, geresnės kokybės jų darbo produktai, originalesni kūriniai ir t.t., nei kitų. Pažymėti šiems skirtumams lietuvių kalboje vartojame žodžius moka, gali, sugeba, turi gabumų ir t.t. todėl šiame pranešime norėčiau apibrėžti sugebėjimų ir gabumų reikšmes.
Sugebėjimais vadiname visumą asmenybės savybių, nulemiančių kokios nors veiklos sėkmę. Antai, kad žmogus galėtų sėkmingai mokytis svetimų kalbų ir jomis bendrauti, jam reikalinga gera verbalinė klausa ir atmintis, kad galėtų girdėti ir įsiminti daugybę svetimos kalbos žodžių ir kitų elementų, lankstus artikuliacijos aparatas, leidžiantis taisyklingai tarti svetimos kalbos garsų kompleksus, aktyvi kalbos gramatinių ypatybių analizė ir sintezė. Be to, tobulam svetimos kalbos išmokimui reikalinga palanki motyvacija, aukštas darbingumas, valinga savikontrolė ir kitos savybės. Muzikinei, matematinei, sportinei ir kitoms veiklos rūšims atlikti reikės kitokių specifinių savybių visumos.

Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūrė, o sudėtingas įvairių(kaip matėme iš duoto pavyzdžio) savybių rinkinys. Jei sugebėjimus laikome sąlygomis sėkmingai atlikti kokią nors veiklą, tai aišku, kad į jų sudėtį turi įeiti išmokti tam tikros veiklos atlikimo komponentai: mokėjimai, įgūdžiai ir meistriškumas. Tačiau sugebėjimų negalima tapatinti su mokėjimais ir įgūdžiais, nes jų formavimosi tempai ir kokybė taip pat priklauso nuo sugebėjimų. Žinių, mokėjimų ir įgūdžių atžvilgiu sugebėjimai pasireiškia kaip potencialios galimybės, kaip prielaidos kokios nors veiklos atlikimui, meistriškumas – kaip reali tikrovė, įgyjama išmokimo procese
Žvelgiant į sugebėjimus kaip į tam tikras prielaidas veiklai išmokti ir sėkmingai ją atlikti, jau seniai iškilo problema, kiek sugebėjimuose esama įgimtų ir paveldėtų savybių.
Pradžią sugebėjimų paveldimumo tyrimams davė 1875 metais išėjusi anglų psichologo F. Galtono knyga "Talento paveldimumas. Jo dėsniai ir pasekmės". F. Galtonas pateikia daug pavyzdžių, rodančių, kad sugebėjimai paveldimi iš kartos į kartą. Štai J.S.Bacho šeimoje per penkias kartas rasti 57 muzikai, iš kurių apie 20 buvo savo laiku gana įžymūs. Darvinų šeimoje buvo daug mokslininkų ir pan. Amerikiečiai Hekeris ir Cijenas ištyrė 485 šeimas muzikalumo požiūriu. Rasta, kad šeimose, kur abu tėvai muzikalūs, apie 85% vaikų taip pat muzikalūs, o likusieji – vidutinio muzikalumo ir nemuzikalūs. Šeimose, kur vienas iš tėvų muzikalus, muzikalių vaikų apie 59%, o ten, kur abu tėvai nemuzikalūs, rasta tik apie 25 % muzikalių vaikų. Šie ir daug panašių tyrimų rodo, kad sugebėjimai priklauso nuo bendrų genetikos dėsnių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-10
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis12.2 KB
AutoriusIrma
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sugebejimai ir gabumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą