Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Emocinės būsenos (2)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Afektas. Aistra. Baimė. Depresija. Empatija. Nerimas. Nuotaika. Stresas. Užuojauta.

Ištrauka

Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. Tos būsenos skiriasi intensyvumu, ženklu (teigiamu ir neigiamu) ir objektu, į kurį yra nukreiptos. Dažniausiai pasitaikančios būsenos yra šios: afektas, aistra, baimė, depresija, empatija, frustracija, nuotaika, stresas, užuojauta.
Afektu vadiname trumpalaikį, stiprų teigiamą ir neigiamą emocinį išgyvenimą, kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus. Tai gali būti labai intensyvi baimė, stiprus įniršis, džiaugsmas ar neviltis. Afektas – tai reakcijos į įvykių situaciją. Afekto būsenos pagrindas – vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poveikį, vidinę įtampą ir norą ją pašalinti, o negali to padaryti, kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti afekto būseną, o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį.
J. Reikovskij aprašo tris pagrindines afekto savybes:
1) "Užburto rato" fenomenas – tai ryški tendencija prisiminti, svarstyti, įsivaizduoti tai, kas susiję su išgyvenama emocija.
2) Itin silpna kontrolė. Afektai beveik nevaldomi todėl užburto rato nutraukti beveik neįmanoma. Tokiu atveju žmogaus neveikia įrodinėjimai, jam atrodo, kad jis liko nesuprastas. Visa, ką įmanoma padaryti, tai tik sumažinti emocijų intensyvumą arba labai stiprų išgyvenimą pakeisti kita tokia pat stipria emocija.
3) Blokavimas. Afektai užblokuoja viską, kas su jais siejasi. Įsijungia gynybos mechanizmai. Afekto situacijoje ypač stipriai veikia neigimas, kai žmogus dažnai net beviltiškose situacijose nemato realių įvykių ar skausmingų dalykų ("matau tik tai, ką noriu matyti, girdžiu tik tai , ką noriu girdėti"). Tie patys bruožai būdingi ir teigiamiems afektams, maksimaliems išgyvenimams, pilnutinės laimės momentams, kai visos baimės, netikrumas, įtampa nutolsta, įvyksta susiliejimas su pasauliu, su absoliutaus priklausymo jam jausmu.
Aistra, kaip ir afektas, yra stiprus išgyvenimas. Tačiau tai labai pastovus, visaapimantis sąmoningesnis, ramesnis jausmas,dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai, gyvenimo krypčiai ir panašiai. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių (tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys), aistringų programuotojų ar radiotechnikų, aistringų krepšinio sirgalių ar liaudies meno propaguotojų. Svarbiausiais ,,aistruolių" bruožas – aktyvi veikla juos dominančioje, aistrą keliančioje srityje.
Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus, tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. Be baimes būtume labai pažeidžiami. Priešingai nerimui, ji visada siejasi su konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu, daiktu, įvykiu). Baimei būdinga įtampa, susijaudinimas, stokojanti harmonijos veikla, pakitęs suvokimas. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą, slopina skausmą, sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Tačiau ji įspėja žmogų apie gresiantį pavojų, skatina budrumą, padidina jautrumą, parengia būsimai veiklai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-13
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis14.59 KB
AutoriusLivijana
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2002 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasD. Senvaitytė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Emocines busenos (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • D. Senvaitytė
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą