Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas ir sveikata (5)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Stresas ir stresoriai. Streso reakcijos sistema. Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai. Katastrofos. Svarbūs gyvenimo pokyčiai. Kasdieniniai sunkumai. Kontrolės galimybių suvokimas. Stresas ir širdies ligos. Stresas ir atsparumas ligoms. Stresas ir imuninė sistema. Stresas ir vėžys. Imuninės sistemos sąlygojimas. Reakcija į ligą. Ar aš sergu? Simptomų pastebėjimas. Simptomų aiškinimas. Medicinos pagalbos ieškojimas. Streso įveikimas. Aerobika. Biogrįžtamasis ryšys. Atsipalaidavimas. Socialinė parama. Ligoms palankaus elgesio keitimas. Mityba.

Ištrauka

Streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Kad būtų apimtos šios abi reikšmės, stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamus stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių.
Streso reakcijos sistema. Nors medikai domėjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377m. pr. Kr.) laikų, fiziologas Walteris Cannonas (1929) tik trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje įrodė, kad streso reakcija yra vieningos, psichiką ir kūną apimančios, sistemos dalis. Cannonas pastebėjo, kad įvairūs stresoriai – labai didelis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įvykiai – skatina išsiskirti epinefriną ir norepinefriną (labiau žinomus kaip adrenalinas ir noradrenalinas). Šių streso hormonų patenka į kraują iš simpatinių nervų galūnių, esančių vidinėje antinkščių dalyje. Gavusi signalus iš galvos smegenų takų, simpatinė nervų sistema padažnina širdies ritmą, sustiprina kvėpavimą ir raumenų kraujotaką, atpalaiduoja energiją, sukauptą riebalų pavidalu, - ir taip organizmas pasirengia, Cannono žodžiais tariant, "kovai arba pabėgimui". Cannonas tokią organizmo reakciją laikė nuostabiai prisitaikančia sistema. Fiziologai nustatė dar ir antrąją streso sistemą. Gavusi tam tikrą signalą iš smegenų žievės, išorinė antinkščių dalis (žievė) išskiria streso hormoną kortizolį.
Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye organizmo prisitaikančiąją reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu (BPS). Pasak Selye, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes. Tarkime, jūs patyrėte fizinę ar emocinę traumą. Pirmosios fazės metu, staiga suaktyvėjus simpatinei nervų sistemai, patiriama aliarmo reakcija. Jūsų širdis ima smarkiai plakti, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir pajuntate tarsi žemė slystų iš po kojų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-15
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.44 KB
AutoriusAgniete
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresas ir sveikata (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą