Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atstovavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Atstovavimas, jame dalyvaujantys asmenys ir jų teisės. Juridinio asmens ir jo organų tarpusavio santykiai. Atstovavimo rūšys bei įgaliojimai ir komercinis atstovavimas. Atstovavimas, jame dalyvaujantys asmenys ir jų teisės. Juridinio asmens ir jo organų tarpusavio santykiai. Įgalinimo atsiradimo pagrindai. Atstovavimo rūšys. Įgaliojimas. Įgaliojimo forma ir terminas. Įgaliojimo rūšys. Perįgaliojimas. Įgaliojimo pasibaigimas. Komercinis atstovavimas. Prekybos agento veikla. Komercinis atstovavimas sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Prokūra. Išvados.

Ištrauka

Fiziniai ir juridiniai asmenys paprastai patys sudarinėja sandorius ir atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Civiliniuose teisiniuose santykiuose plačiai taikomas atstovavimas, t.y veikiama pasitelkus kitus asmenis – atstovus. Asmenys dažnai naudojasi atstovo paslaugomis, kai sandoriui sudaryti būtina turėti specialių žinių arba jie patys negali atlikti juridinių veiksmų dėl ligos, laiko stokos, atstumo ir kt. Atstovauti privaloma, kai fizinis asmuo pats negali įgyvendinti civilinių teisių, įgyti pareigų dėl to, kad yra neveiksnus arba ribotai veiksnus. Juridiniai asmenys įgyti įstatyme numatytas teises ir pareigas, taip pat jas įgyvendinti gali tik padedami valdymo organų (juos taip pat galima vadinti savotiškais atstovais).
Civilinio kodekso 2.132 straipsnyje sakoma, kad "asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytas sandorius" (pvz., testamento sudarymas). Atstovavimo santykius reguliuoja ne tik CK 2.132 – 2.185, bet ir atskiros Prekybos, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų bei kitų įstatymų normos.
Atstovavimas apibrėžiamas kaip civilinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas – veikia vadovaudamasis duotais jam įgaliojimais kito asmens – atstovaujamojo – vardu ir taip sukuria jam teises bei pareigas santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Keletu žodžių aptarkime atstovavimo pagrindines šalis: atstovą ir atstovaujamąjį. Atstovaujamasis gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, nesvarbu, veiksnus ar neveiksnus, pilietis ar kitokį teisinį statusą turintis subjektas. Atstovas gali būti ne kiekvienas civilinės teisės subjektas. Įstatyme pasakyta, kad "atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys" (CK 2.132 str. 3d.). Kaip matome, atstovas visų pirma turi būti veiksnus. Juridiniai asmenys gali būti kitų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) atstovais tik tada, kai šitai leidžia jurinio asmens įstatai. Toliau smulkiau apžvelgsiu atstovavimą, komercinį atstovavimą į kurį įeina:
• Prekybos agentas,
• Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis,
• Prokūra.


Atstovavimas – civilinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas –veikia vadovaudamasis duotais jam įgaliojimais kito asmens – atstovaujamojo – vardu ir taip sukuria jam teises bei pareigas santykiuose su trečiaisiais asmenimis.Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais. Taip pat atstovu nėra laikomas platintojas, kuris įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams (CK 6.796 str.), patikėtinis, veikiantis pagal turto patikėjimo sutartį ir savo vardu sudarantis sandorius (CK 6.953, 6.955 str.).
Atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, sudaro sandorius, sukuriančius, pakeičiančius ir panaikinančius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų- atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens.
Atstovavimo institutą lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui, ne visada asmuo gali pats sudaryti sandorį dėl įvairių priežasčių (ligos, komandiruotės ar didelio užimtumo), kartais apskritai pats asmuo pagal įstatymą negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų (pvz. fizinis asmuo iki 14 m. Pats gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su neatlyginamu asmeninės naudos gavimu, taip pat sandorius, susijusius su savo lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma, o visus kitus sandorius jų vardu ir interesais sudaro tėvai ir globėjai), kita vertu, šiandieniniai verslo santykiai dažnai apskritai neįmanomi be atstovavimo santykių. Visų pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo). Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti visą tam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti atlyginimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-04-21
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis37.18 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atstovavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą