Tiriant, kaip keičiasi suaugusio ir pagyvenusio žmogaus mąstymas, paaiškėja, kad didėjant chronologiniam amžiui, klasikinės Piaget užduotys sprendžiamos vis blogiau.
Suaugęs žmogus nepatiria ryškių raidos stadijų. Daugelis raidos psichologų mano, kad yra tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos, tačiau jos labiau priklausomos nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus. Nors socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių, tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali.
Vyresnis žmogus labiau linkęs naudotis brandesniais gynybos mechanizmais negu tada, kai jis buvo jaunas. Kuo toliau, tuo dažniau jis stengiasi spręsti problemas juokaudamas arba jas ignoruodamas tam tikram laikui ir nesinaudoja represijomis, fantazijomis, neneigia, kad tos problemos egzistuoja. Tačiau kartais, susidūręs su sunkiomis problemomis, žmogus nebegali jų išspręsti ir pasirenka savižudybę.
Senatvė kartais jau prasideda jau po 55 metų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus. Raidos psichologai pažymi, kad vyresni žmonės tiksliau, rūpestingiau viską apgalvoja. Tie protiniai sugebėjimai, kuriems reikalinga greita reakcija, atmintis su amžiumi silpnėja, tačiau, kai reikia apmąstyti, sugebėjimas priimti sprendimus ir bendros žinios išlieka stabilios. (Žukauskienė, 1998)
Referato uždaviniai:
Psichologinės raidos ypatybės.
Suaugusio ir senstančio žmogaus raidos ypatybės.
Psichologiniai trūkumai.
Senstančio žmogaus sunkumai ir galimybės.
Jauni žmonės – vyrai ir moterys – ką tik įžengė į suaugusio žmogaus amžių daugelis iš jų sėkmingai įveikė tapatumo krizę ir suprantą, kokią profesija jiems tinkamiausia, kokiomis moralinėmis normomis jie vadovausis, kokiems bruožams jie teiks pirmenybę, rinkdamiesi draugus ar artimus žmones.
Suaugusiųjų žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Suaugusiųjų raidoje sunku rasti tokių ryškių įvykių, kaip pirmieji ištarti žodžiai ar pirmieji brendimo požymiai. Tačiau daugelis raidos psichologų teigia, kad tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos yra, tačiau jos daugiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus. Iš dalies žmogaus socialinis amžius priklauso nuo ekonominės padėties.
B. Neugarten klausinėjo žmonių, kada, jų manymu, geriausias laikas vedyboms ir kada žmogus yra pačiame jėgų žydėjime. Ji nustatė, kad tai pačiai socialinei klasei priklausančių žmonių atsakymai labai sutampa. Pavyzdžiui, aukštesnės ir vidutinės klasės atstovai teigė, kad vyrui geriausias amžius vedyboms yra tarp 25 ir 35 metų, gyvenimo viršūnė – apie 40 metų; jie taip pat panašiai nurodė ir gyvenimo stadijas: vyras laikomas jaunas, kai jam apytiksliai 22 metai, vidutinio amžiaus – apie 50 metų, o senatvė prasideda sulaukus maždaug 75 metų. Žemesnių socialinių sluoksnių atstovai nurodė, kad geriausias laikas vedyboms, taip pat gyvenimo viršūnė yra anksčiau, žmogus pereina iš vienos stadijos į kitą taip pat anksčiau, pavyzdžiui, vidutinis amžius, jų nuomone, prasideda sulaukus 40, o ne 50 metų. Svarbios istorinės aplinkybės, pavyzdžiui, skirtingai vertinamas amžius, kuris yra geriausias laikas ištekėti. Anksčiau norėdavo tekėti 17—19 metų merginos, dabar daugelis moterų pirmiau nori įgyti aukštąjį išsimokslinimą, gauti gerai apmokamą darbą, todėl išteka gerokai vėliau. ...