Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mąstymas ir kalba (4)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Mąstymo esmė, mąstymo samprata. Būtinos sąlygos mąstymui susiformuoti. Mąstymo vystymosi teorijos. Mąstymo raidos stadijos. Mąstymo, kaip protinės veiklos ypatybės. Mastymo operacijos. Mąstymo formos. Kalbos kilmė ir kalbos komponentai. Kalbos rūšys. Mąstymas ir kalba. Mąstymo ir kalbos santykis, ugdymas. Išvados.

Ištrauka

"Dievas miega mineraluose, prabunda augaluose, vaikšto gyvūnuose ir mąsto tavyje", dvasinę Epikteto išmintį apibendrina minėtas posakis sanskrito kalba. Kitaip tariant, nėra vietos, kur Dievas nemiegotų, neprabustų ar nevaikščiotų. Dievas yra universalus įvairių gyvybės formų šaltinis, ir šis šaltinis mąsto jumyse" (Wayne'as W. Dyeris, 2001, p.51).
Žmogus, pažintine veikla, nuo aukštesniųjų gyvūnų, skiriasi mąstymu. Mąstymas – visų pirma ne betarpiškas, o tarpiškas pažinimas. "Mąstymas yra juslėmis nepažįstamų daiktų bei reiškinių ir sudėtingų santykių pažinimo procesas. Jutimais nepažįstamą tikrovę žmonės pažįsta mąstydami. Tik mąstydami jie pažino atomo sandarą, visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius (Gailienė, Bulotaitė, Sturlienė, 2003, p.87).
Mąstome atlikdami fizinius veiksmus su daiktais, kurių santykius ar savybes norime pažinti. Mes daugybę kartų kalbamės su įvairiausiais žmonėmis, klausinėjame ir atsakome į klausimus, ginčijamės ir tariamės, sutinkame ir prieštaraujame.
Mąstyti žmogus pradeda tik gimęs. Tačiau vėliau pradeda savo mintis dėstyti sąvokomis. Ryškiausiai mąstymas keičiasi vaikystėje ir paauglystėje. Vaikų mąstymas labai skiriasi nuo suaugusiųjų, tačiau visi mes turime du bendrus dalykus – mes mąstome ir kalbame. Kalbėdami žmonės keičiasi mintimis, o mintys sudaro mąstymo turinį.
Mąstymas – kognityvinės psichologijos objektas (didžiąja dalimi). Kognicija – bendra sąvoka daugeliui psichinių procesų, ne tik mąstymui, bet ir suvokimui, atminčiai, vaizduotei, dėmesiui, jutimui.
Šiame darbe bus apžvelgiamos mąstymo raidos stadijos, bus minimos mąstymo, kaip protinės veiklos, ypatybės. Bus atkreiptas dėmesys į pagrindinį mąstymo elementą – sąvoką. Sąvoka yra mintis apie bendras ir esmines daiktų ir reiškinių savybes. Sąvoka, kaip mąstymo forma, yra bendra visai žmonijai, o žodis įvairiose kalbose turi skirtingą pavidalą, t. y. vilki margais tautiniais drabužiais.
Kitose šio darbo dalyse bus kalbama apie mąstymo procesus, aptariama mąstymo formos, primenama apie mąstymo vystymosi teorijas.
Pradedant septituoju skyreliu, dėmesys bus skiriamas kalbai, kalbos kilmei. Kalba yra neatskiriama kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis. Mąstymo atsiradimas ir vystymasis nenutrūkstamai susijęs su kalba. "Trumpai sakant, svarbi kalbos funkcija yra ugdyti sąlyginius refleksus ir slopinti mąstymą. Taip palaikoma socialinė drausmė, be kurios pakriktų visuomenė. Ši funkcija jungia kalbos emocinius ir pažintinius aspektus. Ji yra dalis sudėtingo reiškinio, vadinamo žmonijos kultūra"(Yčas, 1994, p. 400). Todėl būtinai reikia susipažinti su pagrindiniais kalbos psichologijos klausimais.
Kalba, kaip bendravimo forma (kalbėjimas), net vienos tautybės žmonių yra skirtinga, priklausanti nuo amžiaus, išsimokslinimo, charakterio ir kitų žmogaus ypatybių. Vaiko kalba skiriasi nuo suaugusiojo kalbos. Kalba gali būti išsami ir trumpa (lakoniška), taisyklinga ir netaisyklinga, rami ir emocionali ir pan.
Pravartu žinoti kalbos rūšis, jų reikšmę ir pritaikomumą kasdieniniame gyvenime. Labai didelę reikšmę mąstymo kultūrai turi nuovokumo reikalaujančių uždavinių sprendimo praktika. Spręsdami uždavinius – mokymosi ir gamybinius, - žmonės išmoksta įvairių protinių operacijų ir mąstymo formų, gerėja jų protinis orientavimasis.
Labai svarbu kalbos kultūra. Kai kurie mokytojai, dėstytojai nepakankamai vertina mokinių, studentų kalbos kultūrą. Kartais dėstytojai, mokytojai, aukšto rango žmonės nestebi savo kalbos, vartoja netaisyklingus ir netgi grubius posakius ir pan., kuriuos paskui pamėgdžiodami kartoja ir mokiniai. "Tad gimtąją kalbą mylėti – vadinas, pirmiausia žiūrėti, kad ji skleistųsi visa savo esme: jai būdingu skambėjimu, žodžių sandara, ir kaityba, žodžių junginiais ir prasmėmis" (Daujotytė,Šliogeris, 1993, p. 59).
Darbo pabaigoje bus aptariama, kaip galima ugdyti mąstymą ir kalbą. "Mokytis mąstyti – tai ne tik supažindinti su bendromis objektų savybėmis ir santykiais, bet ir mokyti suvokti, kokiems uždaviniams ir situacijoms tie santykiai yra reikšmingi"(Butkienė, Kepalaitė, 1996, p. 159). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-12
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis31.81 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mastymas ir kalba (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Alytaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą