Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Paveldėjimo pagal testamentą problematika
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Paveldėjimo pagal testamentą problematika

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374
Aprašymas

Profesinių kompetencijų sąrašas. Įvadas. Turto paveldėjimo instituto reikšmė ir vieta civilinėje teisėje. Turto paveldėjimas, kaip savarankiškas civilinės teisės institutas. Turto paveldėjimo teisinių santykių ypatumai romėnų teisėje. Notariato, kaip institucijos, veiklos ypatumai paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Paveldėjimo teisės samprata ir paveldėjimo pagrindai. Palikimo atsiradimo laiko ir vietos problematika. Paveldėjimo teisės subjektų ypatumai. Paveldėjimo teisės objektų klasifikacijos reikšmė. Atskiri paveldėjimo pagal įstatymą aspektai. Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento sąvoka jo sudarymo sąlygos ir turinys. Testamentų rūšys. Oficialusis testamentas. Asmeninis testamentas. Testamentinė išskirtinė. Testamento vykdytojas ir palikimo administratorius. Privalomosios palikimo dalies institutas paveldėjimo teisėje. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarkos ypatumai. Palikimo priėmimas. Atsisakymas priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas. Nuosavybės teisės liudijimas. Išvados ir rekomendacijos. Anotacija. Summary. Priedai (5).

Ištrauka

Kartų kaita yra natūralus dalykas. Sokratas yra pasakęs, kad gamta kiekvieną jau yra nuteisusi mirti, tačiau žmogus gyvas savo palikuonyse, o jie romėnų žodžiais tariant, yra palikėjo dalis. Taigi praktiškai didesnio ar mažesnio turto paveldėjimas yra svarbus kiekvienam fiziniam, o kartais ir juridiniam asmeniui.
Žmogui mirus, asmeniniai teisiniai santykiai, kurių subjektas jis buvo, teisės ir pareigos, sudarančios šių santykių turinį, baigiasi. Tačiau teisės ir pareigos, kurių esmė nesikeičia dėl santykių, subjektų pasikeitimo, t.y. tos, kurių vykdymas nesusijęs su jų turėtojo asmenybe, neišnyksta ir mirus žmogui, kuriam jos priklausė. Mirusiojo turtas atitenka jo įpėdiniams ir šie tampa jo savininkais, skolininkais ir kreditoriais prievolių, kurių subjektas buvo miręs asmuo. Toks mirusiojo turto perėjimas kitiems asmenims kartu su skolomis ir reikalavimais vadinamas paveldėjimu. Asmuo, po kurio mirties atsiranda paveldėjimas, vadinamas palikėju, o asmenys, tiesiogiai priimantys mirusio asmens teises ir pareigas – įpėdiniais.
Darbo objektas – paveldėjimo pagal testamentą problematika.
Kiekvienas veiksnus fizinis asmuo sudarydamas testamentą, gali nuspręsti dėl savo turtinių teisių jam mirus. Taigi jei asmuo buvo sudaręs testamentą, jam mirus įpėdiniai jo turtą paveldės pagal testamentą, jeigu testamento palikėjas nebuvo sudaręs, tokiu atveju, bus paveldima pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal įstatymą ir paveldėjimas pagal testamentą yra susiję, tačiau svarbu skirti kada paveldima pagal įstatymą, kada pagal testamentą. Paveldėjimą pagal įstatymą apžvelgsiu darbo antrame skyriuje, o paveldėjimui pagal testamentą skirtas trečias diplominio darbo skyrius.
Taigi, testamentas yra vienas iš teisinių pagrindų atsirasti paveldėjimo teisiniams santykiams pagal testamentą.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti teisinius santykius, susiklostančius paveldėjimo pagal testamentą atveju. Pagrindinės paveldėjimo pagal testamentą problemos yra šios: netinkamai sudarytas testamentas, ne laisva valia sudarytas testamentas, kai kurių testamente nurodytų įpareigojimų, pageidavimų realiai negalima įgyvendinti, testamento laisvė nėra absoliuti ir kitos. Netinkamai sudarytas testamentas reiškia, kad nesilaikoma testamento sudarymo formos ir turinio reikalavimų, pavyzdžiui, kai testamente nėra testatoriaus parašo, testamente nenurodyta jo sudarymo laikas, vieta, taip pat ir dėl kitų priežasčių testamentas ar jo dalis gali būti pripažinta negaliojančia. Gali paaiškėti, kad testamentas sudarytas ne laisva valia, tai reiškia, kad testamento sudarymo metu testatoriui buvo grasinama ar kitais būdais jis buvo verčiamas pasirašyti testamentą. Testamentu testatorius gali įpareigoti, pageidauti to, kas realiai negali būti įgyvendinama, pavyzdžiui, įpareigoti tam tikrą asmenį būti palikėjo nepilnamečio vaiko globėju, už paliktą testamentu nekilnojamąjį daiktą vesti jo dukterį. Testamento laisvė nėra absoliuti, tai reiškia, jog įstatyme nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nežiūrint į testamento turinį, turi teisę į privalomą palikimo dalį.
Darbo uždaviniai yra šie:
1. Išanalizuoti turto paveldėjimo reikšmę ir vietą civilinėje teisėje;
2. Ištirti paveldėjimo pagrindus;
3. Atskleisti palikimo atsiradimo vietos ir laiko ypatumus;
4. Analizuoti testamento sudarymo tvarką;
5. Tirti testamento rūšių ypatumus;
6. Rasti problemų, kylančių paveldint pagal testamentą, sprendimo būdus.
Siekiant išanalizuoti paveldėjimo pagal testamentą problematiką ir įgyvendinant darbo uždavinius, aiškinamasi ir analizuojama svarbiausi paveldėjimo teisės klausimai.
Diplominio darbo struktūra yra tokia: įvadas, penki darbo skyriai, išvados, literatūros sąrašas, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, priedų sąrašas, penki priedai.
Pirmas darbo skyrius skirtas išsiaiškinti turto paveldėjimo instituto reikšmę ir vietą civilinėje teisėje, šis skyrius susideda iš trijų dalių, kuriose siekiama atskleisti turto pavelėjimo instituto vietą ir reikšmę civilinėje teisėje, ištirti kada atsirado turto paveldėjimas, kokiais pagrindais buvo paveldimas turtas, kas galėjo būti turto įpėdiniais ir kokį turtą buvo galima paveldėti, taip pat kalbama ir analizuojama šiuolaikinio turto paveldėjimo instituto vieta civilinėje teisėje, turto paveldėjimo teisinių santykių ypatumai Romėnų teisėje ir notariato, kaip institucijos, veiklos ypatumai paveldėjimo teisiniuose santykiuose.
Antrą darbo skyrių sudaro keturios dalys, kuriose bus analizuojama ir tiriama paveldėjimo teisės samprata, kokiais pagrindais paveldimas turtas, palikimo atsiradimo vietos ir laiko problematika, paveldėjimo teisės subjektų ypatumai, paveldėjimo teisės objektų klasifikacijos reikšmė.
Trečią darbo skyrių sudaro keturios dalys, kuriose bus tiriama turto paveldėjimo pagal testamentą problematika, apžvelgiamos testamento sudarymo sąlygos, aptariami atskirų testamentų rūšių sudarymo privalumai bei trūkumai, testatoriaus teisės, sudarant testamentą, taip pat analizuojami klausimai, susijusią su testamento vykdymu.
Ketvirtas darbo skyrius reglamentuoja privalomosios palikimo dalies reikšmę.
Penktą darbo skyrių sudaro keturios dalys, skirtos išanalizuoti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarkos ypatumus, t.y. išsiaiškinti palikimo priėmimo ir atsisakymo priimti palikimą klausimams, paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo tvarką ir pasekmes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-05
DalykasCivilinės teisės diplominis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis72 puslapiai 
Literatūros šaltiniai39
Dydis95.98 KB
AutoriusJurate
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paveldejimo pagal testamenta problematika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą