Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Vedybų sutartys, jų notarinis tvirtinimas ir registravimo tvarka
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Vedybų sutartys, jų notarinis tvirtinimas ir registravimo tvarka

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364
Aprašymas

Įvadas. Vedybų sutarties samprata ir jos atsiradimo priežastys. Vedybų sutarties sudarymas ir įsigaliojimas. Vedybų sutarties notarinis tvirtinimas. Vedybų sutarties turinys. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos. Vedybų sutarties negaliojimas. Vedybų sutarties pabaiga. Vedybų sutarties registras ir jo sąveika su kitais registrais. Vedybų sutarčių registro darbo krūvis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. Vedybų sutarties registravimo aktualumas ir problematiškumas. Išvados ir pasiūlymai. Priedai (6).

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu, 38 straipsnis nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad šeima grindžiama santuoka, kurią registruoja valstybė, pripažindama ir bažnytinę santuokos registraciją, kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios ir kad valstybė saugo ir globoja šeimą.
Beveik dešimt metų Lietuvoje nebuvo sutarties, kuri reguliuotu sutuoktinių turtinius santykius. Dažnai šeimose kyla ginčai dėl sugyvento turto dalybų. Žmogus nuo pat gimimo gyvena šeimoje ar kolektyve, vėliau sukuria savo šeimą. Vedybinio gyvenimo procese atsiranda įvairios šeimyninės problemos, kurias ne visada galima išspręsti taikiu būdu, todėl galima sakyti, kad ši problema: santykiai tarp sutuoktinių visada išlieka aktuali. Neišvengiamai kyla klausimas, koks valstybės vaidmuo reguliuojant, rodos, visiškai privačius jos piliečių tarpusavio santykius. Pastebimi du kraštutiniai atvejai. Kartais valstybė laikosi visiško nesikišimo principo. Manoma, kad viskas, kas susiję su šeimos santykiais, yra privatus reikalas, ir bet koks kišimasis laikomas žalingu. Šios pozicijos ydingumą atskleidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimas valstybei užtikrinti minimalų teisinį reglamentavimą, kad būtų garantuojama šeimos santykių gerovė. Atvirkštinė padėtis susidaro, kai valstybė imasi visiško teisinio reglamentavimo. Įsišaknija nuostata, kad žmonės yra nepakankamai apdairūs ir būtent todėl valstybė turi detaliai reguliuoti jų tarpusavio ( taigi ir šeimos) santykius. Valstybė turi ieškoti aukso vidurio, siekti užtikrinti istoriškai susiformavusius idealus ir šeimos teisinių santykių pliuralizmą.
Taigi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas įtvirtino naują šeimos teisės institutą – vedybų sutartį. Tokio instituto atsiradimas išreiškė naują įstatymo leidėjo požiūrį į šeimos teisinių santykių reguliavimą – sutuoktiniams suteikta galimybė savo susitarimu nustatyti turto teisinį režimą, t.y. vedybų sutartis tapo priemone sutuoktinių turtiniams santykiams reguliuoti. Vedybų sutarties sudarymas yra svarbus gyvenimo momentas asmenims, kurie įregistruoja santuoką , ar prieš jos įregistravimą. Galima teigti, kad vedybų sutarties sudarymas nepraranda savo aktualumo, o atvirkščiai, dabartiniu socialiniu-ekonominiu laikotarpiu įgauna vis didesnę reikšmę.
Taigi pagrindinis šio diplominio darbo tikslas – išnagrinėti vedybų sutarties institutą, išanalizuoti jos tvirtinimą ir registravimą. Darbe pagrindinis dėmesys bus skiriamas vedybų sutarčių formai, turiniui, bei jų sudarymui, pakeitimui, nutraukimui. Rašant šį diplominį darbą, buvo iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai:
• Apibrėžti vedybų sutarties institutą.
• Apžvelgti vedybų sutarties sampratą ir jos atsiradimo priežastys.
• Aptarti vedybų sutarties sudarymą ir įsigaliojimo sąlygas.
• Išnagrinėti vedybų sutarties notarinį tvirtinimą, bei turinį.
• Nagrinėti vedybų sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygas
• Išanalizuoti vedybų sutarties registravimą , bei registro sąveiką su kitais registrais
Rašant diplominį darbą naudotasi trimis šaltinių grupėmis: užsienio autorių vadovėliai ir monografijos, nacionaliniai teisės šaltiniai bei nagrinėti Centrinėje hipotekos įstaigoje, esantys statistiniai duomenys.
Galima pastebėti daug panašumų nagrinėjant vedybų sutarties institutą, o ypač vedybų sutarčių notarinį tvirtinimą ir registravimo tvarką tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Latvijos Respublikoje ar Rusijos Federacijoje. Šiose valstybėse priimti civiliniai kodeksai įtvirtino naują institutą – vedybų sutartį. Todėl nemažą dalį literatūros šaltinių sudaro būtent šių valstybių teisininkų darbai. Šiame darbe pateikta kaimyninių valstybių – Rusijos Federacijos, Latvijos Respublikos civilinių įstatymų, reglamentuojančių vedybų sutarčių tvirtinimą ir registravimą, lyginamoji analizė.
Diplominis darbas rašomas naudojant sisteminį, lingvistinį, lyginamąjį bei sociologinį – kokybinės bei kiekybinės dokumentų analizės tyrimo metodus. Diplominį darbą sudaro šešios dalys. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiama vedybų sutarties instituto samprata ir jos atsiradimo priežastys . Antrojoje dalyje autorė apžvelgia vedybų sutarties sudarymą, pagrindines problemas su kuriomis susiduria subjektai, norintys sudaryti vedybų sutartį. Nurodomi vedybų sutarties sudarymo reikalavimai, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso pirmosios knygos 2 dalies 3 skyriaus teisinės normos, sutarties forma ir turinys turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.
Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, t.y. ji turi būti sudaryta pagal tokių sandorių sudarymo reikalavimus. Civilinio kodekso 1.74 straipsnis nurodo, kad vedybų sutartis ( ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaroma notarine forma, t.y. turi būti patvirtinta notaro. Taigi, trečiojoje dalyje yra nagrinėjamas vedybų sutarties notarinis tvirtinimas., notaro funkcijos, atsakomybė, atsivėrusios galimybės įstojus į Europos Sąjungą. Antros dalies antrajame poskyryje kalbėsime apie vedybų sutarčių turinį, kadangi tai sutarties sąlygos, kurios atspindi sutuoktinių susitarimą dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių santykių, tai nagrinėsime pakankamai išsamiai.
Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamos vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ir negaliojimo sąlygos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-07
DalykasCivilinės teisės diplominis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis62 puslapiai 
Literatūros šaltiniai37 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis114.87 KB
AutoriusG.P
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasLektorė Dalija Svirbutienė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vedybu sutartys ju notarinis tvirtinimas ir registravimo tvarka [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 62 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • Lektorė Dalija Svirbutienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą