Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Paveldėjimas ir palikimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paveldėjimas ir palikimas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Paveldėjimo samprata. Notariato samprata ir notarinių veiksmų atlikimas. Palikimo priėmimo būdai. Palikimo priėmimas, kreipiantis su pareiškimu į notarą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą. Palikimo priėmimas pagal apyrašą. Palikimo atsisakymas. Paveldėjimo teisės liudijimas. Išvados.

Ištrauka

Paveldėjimo teisiniai santykiai – civilinės teisės reguliuojamų santykių porūšis. Jie atsiranda fiziniam asmeniui mirus arba teismui pripažinus jį mirusiu. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja LR civilinio kodekso (LR CK) 5-oji knyga. Juose dalyvauja asmenys, turintys teisę paveldėti (įpėdiniai, paveldintys tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą), valstybės įgalioti asmenys – notarai, teisingumo vykdymo institucijos – teismai, taip pat antstoliai, įstatymo nustatytais atvejais – turto administratoriai ir kt.
Šiame darbe bus apžvelgiamos notarų funkcijos paveldėjimo teisiniuose santykiuose - priimant palikimą. Notaras šioje sferoje užima tikrai svarbią vietą, atlikdamas ne tik tiesiogiai su paveldėjimu susijusias funkcijas. Didelė dalis visuomenės iki šiol nežino, jog pagal LR CK yra galimi kitokie palikimo priėmimo būdai, nei pateikiant pareiškimą notarui. Taigi notarui taip pat tenka ir švietėjiška funkcija – paaiškinti galimus palikimo priėmimo būdus, jų teikiamą naudą ir žalą. Visa tai notaras privalo atlikti, kad asmuo galėtų tinkamai pagal savo valią ir įstatymus įgyvendinti teisę į paveldėjimą. Didžiausia problema šiuo metu yra ta, kad ši notarų veikla nėra reglamentuota sistemiškai, t.y. jų vaidmenį paveldėjimo teisiniuose santykiuose reguliuoja tik LR CK 5-oji knyga ir LR notariato įstatymas, kur tik atskirose teisės normose įtvirtinta, kad vienus ar kitus veiksmus atlieka notarai. Pačios procedūros, kaip turi būti atliekami notariniai veiksmai paveldėjimo santykiuose, nėra sureguliuotos teisės aktais. Tai sukelia neaiškumo tiek pačių notarų darbe, tiek ir asmenims, kurie naudojasi notarų paslaugomis. LR Notarų rūmuose kyla iniciatyvos, kurti paveldėjimo vykdymo proceso teisės aktą, tačiau kol kas tai tėra idėjos, kurios dar neįgijo net teisės akto projekto formos. Kita galima alternatyva – LR Notarų rūmų rekomendaciniai aktai notarams, kaip gairės tinkamai atlikti notarinius veiksmus, esant paveldėjimo santykiams. Tačiau kaip išsirutulios šios idėjos – parodys laikas.
Taigi rašant šį darbą panaudojamas sisteminis, loginis ir analitinis metodai pateikiant dabartiniu metu galiojančio paveldėjimo teisinių santykių reguliavimo analizę, pabrėžiant joje notaro veiklą. Darbe bus apžvelgiama paveldėjimo samprata, palikimo priėmimo būdai, taip pat dažniausiai kylančios problemos atliekant notarinius veiksmus.

Paveldėjimo sąvoką apibrėžia LR CK 5.1 str. 1 d. – "<...>tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą." Taigi paveldėjimo santykiai atsiranda, kai fizinis asmuo miršta, taip pat tais atvejais, kai jis įstatymų nustatyta tvarka yra teismo sprendimu pripažįstamas mirusiu. Šiuo atveju "<...> įvyksta universalus <...> turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas <...> įpėdiniams." Įpėdiniui pereina visas palikimas, tai yra jis negali rinktis, kad tam tikrą dalį pasiims, o kitos ne. Taip pat atsisakydamas palikimo, įpėdinis negali atsisakyti dalinai, o tik viso palikimo.
Palikimo atsiradimo laikas – paveldėjimo santykiai atsiranda tik palikėjui mirus ar, įstatymų numatytais atvejais, pripažinus jį mirusiu. Tai yra data, kai fizinis asmuo miršta arba data, kurią įsiteisėja teismo sprendimas pripažinti asmenį mirusiu (arba data, kuri nurodyta teismo sprendime kaip mirties data). Šis momentas svarbus, kadangi nuo jo pradedami skaičiuoti terminai palikimui priimti. Kai miršta du ar daugiau asmenų, tarp kurių galėtų susiklostyti paveldėjimo santykiai, svarbu nustatyti momentą, kas mirė anksčiau, o kas vėliau. Nesant galimybės tai padaryti, yra laikoma, kad asmenys mirė vienu metu ir paveldėjimo santykiai tarp jų neatsiranda. Svarbu pabrėžti, kad palikimo priėmimas veikia retrospektyviai, t.y. priėmus palikimą, laikoma, kad teisės į jį įpėdiniui pereina ne nuo priėmimo momento, o nuo palikimo atsiradimo laiko. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-29
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai15
Dydis41.76 KB
Autoriusdianike
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paveldejimas ir palikimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą