Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Autizmu sergančių žmonių psichologinė charakteristika (būsenos) ir bendravimo bei psichologinės pagalbos teikimo ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Autizmu sergančių žmonių psichologinė charakteristika (būsenos) ir bendravimo bei psichologinės pagalbos teikimo ypatumai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Kas yra autizmas? Autizmo priežasčių aiškinimo teorijos. Autizmo atpažinimo kriterijai. Autizmo rūšių grupės ir jų elgsenos. Psichologinės ir elgesio ypatybės. Autizmo poveikis šeimai. Pagalbos teikimo priemonės.

Ištrauka

Dėl iš vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos Lietuvoje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Šie ir kiti faktai rodo, jog iš esmės suvokta, kad pilietinėje visuomenėje neturėtų būti atstumtųjų.
Šiandien šalyje propoguojama humanizmo ir besąlygiškos pagarbos kitam žmogui idėja. Deja, tenka pripažinti, jog palankios nuostatos į negalę rodomos tik politiniu deklaratyviu lygiu arba išimtinai individualiai. Nepalankios nuostatos atvirai nedemonstruojamos, bet dažnai, nepaisant žmogaus išsilavinimo ar socialinio statuso, neigiamas požiūris į negalę, neįgaliuosius ir jų socialines – edukacines perspektyvas yra gana nepalankus ir kritiškas. Deklaruojamas požiūris tampa nepalankus tiesiogaiai susidūrus su neįgaliaisias.
Akivaizdu, jog, nepaisant išties gerų iniciatyvų neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, yra tam tikrų psichosocialinių kliūčių, dėl kurių, ko gero, neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę vis dar yra problema.

Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir pan. nenormalumais. Lietuvoje apie autistus, plačiau pradėta kalbėti prieš 8 – 9 metus. Literatūros apie šį sindromą yra nedaug, tačiau užsienio specialiojoje literatūroje autizmo sindromas aprašytas gana plačiai. Pirmieji jį aprašė H. Aspergeris (1939m.) ir L. Kaneris (1943 m. ). Tačiau autizmo priežastys nurodomos labai skirtingos
Terminas autizmas reiškia "būti užsidariusiam savyje". Palyginti su Dauno sindromu autizmas pasireiškia rečiau. Dažniausiai šia liga serga berniukai. Autistai, pagal savo bendravimą su žmonėmis labai skiriasi nuo žmonių, sergančių Dauno liga. Pirmieji vengia kontaktų, mėgsta būti vieni, linkę į atsiskyrėliškumą. Jie nesugeba reikšti emocijų, todėl jų gestai ir mimika – "negyvi", jie vengia kitų žvilgsnio.
Autizmas – mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; pataloginis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas (Vaitkevičienė, 2001).
Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, apimantis percepcinę, kalbinę, intelektinę, elgesio ir kitas sferas, dėl kurio keičiasi žmogaus santykis su pasauliu ir gebėjimas jį pažinti.

Autizmo sindromą turinčių žmonių išvaizda, mastymo būdas bei judesiai yra tokie, kad jie atrodo sustingę. Autistai daugiausia vengia švelnumo (motina sako: "Jis visas išsitempia"). Grupėje jie visai nebendrauja arba mažai bendrauja su kitais. Jis visų šalinasi ir būna dėkingas, jeigu jį palieka ramybėje. Jokiu būdu negalima jo versti bendrauti ar naudoti jėgą, tai nieko nepadės, bus tik blogiau. Dažnai pasitaiko, jog autizmo sindromą turintys asmenys kuo nors ypatingai susidomi, tačiau ne bendravimu su žmonėmis, o greičiau negyvosios gamtos fizikiniais procesais arba skaičiais. Kartais galima pastebėti juos atliekant stereotipinius judesius arba monotoniškai žaidžiant su besisukančiais daiktais ar virvute. Šie dažnai būna "įpročio fanatikai". Jie labai nemėgsta permainų. Intelekto požiūriu pasitaiko įvairių autizmu sergančių žmonių: ir labai talentingų, ir napaprastai atsilikusio intelekto. Maždaug du trečdaliai autistų yra protiškai atsilikę, vienas trečdalis – su normaliu intelektu. Ypatingi gabumai pasireškia kai kuriose srityse (pvz., muzikoje, aritmetikoje, nors šiaip gali būti tipiška oligofrenija). Sugebėjimas kalbėti – labai nevienodas. Du trečdaliai ligonių kalbėti išmoksta, o trečdalis – ne. Pusė vaikų turinčių autizmo sindromą kalbėti išmoksta daug vėliau. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-06
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis22.92 KB
Autoriusingrida
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Autizmu serganciu zmoniu psichologine charakteristika (busenos) ir bendravimo bei psichologines pagalbos teikimo ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą