Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Studentų streso tyrimas: Vytauto Didžiojo Universitetas ir Kauno Medicinos Universitetas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Studentų streso tyrimas: Vytauto Didžiojo Universitetas ir Kauno Medicinos Universitetas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859
Aprašymas

VDU ir KMU studentų streso tyrimas. Įvadas. Tyrinėjimų apžvalga. Streso samprata ir ypatumai. Emocijų vaidmuo patiriant stresą. Emocijos ir asmenybė. Stresą sukeliantys veiksniai. Streso reakcijos sistema. Streso vystymosi stadijos. Stresas ir asmenybiniai faktoriai. Teigiama ir neigiama streso reikšmė. Streso įveikimas. Studentų patiriamo streso ypatumai. Studentų patiriamo streso ypatumai. Kasdieniniai rūpesčiai. Gyvenimo pasikeitimai. Polinkis į A elgesio tipą. Statistinis tyrimas. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Iškeltos statistinės hipotezės. Tyrimo metodika. Įvadas į psichologinį tyrimą. Tiriamųjų charakteristika ir imties sudarymo principai. Psichologinio tyrimo kintamieji. Naudojami psichologiniai, statistiniai tyrimo metodai. Psichologinio tyrimo metodo aprašymas. Naudojami statistiniai kriterijai. Rezultatai. Psichologinio tyrimo statistinis duomenų apdorojimas. Psichologinio tyrimo iškeltų hipotezių tikrinimas. Išvados. Priedai (15).

Ištrauka

Psichinė įtampa – stresas, pajuntamas dėl aukštų vidinių reikalavimų: būti pirmam, viską daryti tobulai ir t.t., ir išorinių reikalavimų (sudaromų tėvų ir bendraamžių, giminių ir draugų, civilinių potvarkių, bei kultūrinių normų. daugelis žmonių neišmoksta atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių ir lengviau priimti bet kokias nesėkmes. Jie nesugeba rasti laiko poilsiui ir atostogoms. Įdomūs įvykiai ir malonumai, ypač agresyvumo ir seksualumo perpildytos televizijos programos, taip pat dažnai sukelia organizmo įtampa. Viskam yra ribos, kurias peržengus psichinė perkrova pasidaro nebepakeliama ir tuomet nukenčia sveikata. Neretas asmuo ieško įtampos, negu gali pakelti nepakenkdamas sau.
Konfliktas jaučiamas dviem ar keliems nesuderintiems motyvams, tikslams ar aistroms veikiant tuo pačiu metu. Daugelis jaunų moterų išgyvena šeimos – karjeros konfliktus, ypač kai jų yra apsisprendimai nesutampa su jų vyrų norais. Seksualinės aistros dažnai prieštarauja moralės pojūčiui ar religiniam įsitikinimui. Vertybių nesuderinimas taip pat neretai sukelia gilų konfliktą, o pasitaikančių progų nepanaudojimas – nusivylimą ir įtampą. Dažnos šeimos nesantaikos kelia emocinę įtampą ir neretai visišką nusivylimą, kartais net depresiją. Net ir poilsis yra trukdomas blogų sapnų ir kitokių ramybę drumsčiančių haliucinacijų. Tiesa, kai kurie konfliktai yra nustumiami į pasąmonę, kur jie lieka ir kaupiasi gal metų metus, bet vis tiek, ateis laikas, ir jie prasiverš, sudrums sąmonę, o gal ir visą asmenybę.
Nerasdamas būdų patenkinti asmens poreikių, pagrindinių motyvų ar siekimų, žmogus pergyvena nusivylimą – gilią įtampą, stresą, ir emocinį sąmyšį. Kiekvienas asmens klodas turi savus poreikius. Jie gali būti fiziologiniai, emociniai, intelektualiniai ir dvasiniai. Nerandant gyvenimo draugo ar draugės, dažnai juntamas savo menkavertiškumas ar gilus liūdesys. Nesugebėjimas patenkinti bet kurių poreikių kelia vis didėjantį nusivylimą ir streso pajautimą.
Suaugusiojo motyvai apima giliai jaučiamus norus būti nepriklausomam, išreikšti save asmeniškai ir kūrybiškai, atrasti prasmingus santykius su tos pačios ar kitos lyties asmenimis. Kai netenkama ko nors vertingo, kai nutrūksta didelis meilės ryšys, prarandamas savas darbas ar leidimas praktikuoti savąją profesiją, atsiranda pyktis, nusivylimas ir gilus menkavertiškumo pajautimas, o gyvenimas tarsi nustoja savosios vertės (1).
Šio bakalaurinio darbo tyrimo tikslas išsiaiškinti VDU ir KMU I – IV kursų studentų streso lygį, o gautus duomenis palyginti su vieno JAV Vidurio vakarų universiteto studentų streso duomenimis.
Studentų gyvenime pasitaiko nemažai sunkumų, kliūčių, kurių metu patiriamas stresas. Studentai, kaip socialinė grupė, labiau yra veikiami stresų, susijusių su socialiniais, ekonominiais pokyčiais visuomenėje, su kasdieninio gyvenimo problemomis, ir neišvengiamai su studijų reikalavimais ir iš to kylančiomis problemomis.
Psichinė įtampa – stresas, gali būti naudingas ir žalingas. Naudingas, kai veikia stimuliuojančiai, motyvuojančiai. Streso metu auga raumenų įtampa, didėja kraujo spaudimas, intensyvėja smegenų veikla. Tuomet stresas padeda sutelkti visas fizines ir psichines žmogaus galias. Tačiau per ilgai užsitęsiąs stresas tampa žalingu žmogaus organizmui ir visai psichinei sveikatai. Streso sukelto pasekmės gali tiesiogiai atsiliepti studentų pažangumui ir psichinei sveikatai.
Streso problema ir su juo susijusios pasekmės nagrinėjamos seniai, daugiausiai užsienio psichologų. Tačiau nepakankamas dėmesys skiriamas studentų patiriamo streso problemoms tyrinėti Lietuvoje. Šiame darbe panaudosiu JAV Detroito Universiteto profesoriaus Justino Pikūno streso skalę. Tuo pačiu atsiribosiu nuo streso sukeltų fiziologinių pasekmių išsamaus tyrinėjimo, kurį galima būtų pratęsti ateityje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-27
DalykasPsichologijos diplominis darbas
KategorijaPsichologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis57 puslapiai 
Literatūros šaltiniai60 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis104.76 KB
Autoriusgiedrius
Viso autoriaus darbų15 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasProf. Justinas Pikūnas
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Studentu streso tyrimas VDU [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 57 puslapiai 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Prof. Justinas Pikūnas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą