Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti savęs vertinimo aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti savęs vertinimo aspektai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti savęs vertinimo aspektai. Aš vaizdas. Aš vaizdo komponentai.

Ištrauka

Realiame gyvenime kiekvienas žmogus save suvokia ir vertina save ne tik sąmoningai, bet ir nesąmoningai. Kalbant apie nesąmoningą savęs suvokimą bei vertinimą pirmiausia reikėtų paminėti ankstyvuosius asmenybės vystymosi periodus. Kai kurie autoriai kelia prielaidą, kad neįsisąmonintas, "preliminarus" savęs vertinimas atsiranda dar iki visiško subjekto išsiskyrimo iš aplinkinio pasaulio, kai tas pasaulis atrodo amorfiškas ir nestruktūriškas. <...> Šis neįsisąmonintas "preliminarus" savęs vertinimas formuojasi remiantis tėvų vertinimais bei jų santykių su vaiku pagrindu. (Valickas G., Asmenybės savęs vertinimas. V.: Vilniaus universiteto I – kla, 1991. p. 12 )
Tyrimų duomenys liudija, jog pradiniuose vystymosi etapuose AŠ vaizdo turinį sudaro neaiškus ir neapibrėžtas savęs, kaip veiksmų ir emocijų subjekto, išgyvenimas. <...> Vystymosi pradžioje vaikas nesuvokia skirtumo tarp savęs ir kitų objektų, neatpažįsta savęs veidrodyje, negali įvertinti savo galimybių ar ypatybių ir pan. Manoma, jog savo savybių įsisąmoninimas visada atsilieka nuo šių savybių pasireiškimo konkrečioje veikloje <...>, t.y. asmenybės savybės formuojasi ir pasireiškia ankščiau negu jos yra įsisąmoninamos. (Valickas G., Asmenybės savęs vertinimas. V.: Vilniaus universiteto I – kla, 1991. p.12 )
Taigi, ankstyvieji asmenybės formavimosi etapai – tai tik žinių ir požiūrio į save <...> priešistorė. Tuo metu nesąmoningai vertindamas save, vaikas tiesiogiai išreiškia aplinkinių – pirmiausia tėvų ir aplinkinių vertinimus. (Valickas G., Asmenybės savęs vertinimas. V.: Vilniaus universiteto I – kla, 1991. p.12 )
Kyla klausimas, kada vaikas pirmą kartą aiškiai save įsisąmonina. Siekiant atsakyti į šį klausimą, dažnai taikoma "Išteptos nosies" tyrimo strategija. Iš pradžių kūdikiui ant nosies slapčiomis <...> užtepama raudona dėmė, o po to jis yra sodinamas priešais veidrodį. Šiame tyrimo etape fiksuojamos visos kūdikio reakcijos – šypsena, ištariami garsai, prisilietimai, įdėmus žvilgsnis ir pan. Jeigu kūdikis sugeba pastebėti raudoną dėmę sau ant nosies, manoma, kad jis save atpažįsta. Šis vaiko sugebėjimas rodo, kad jis jau susieja savo veidą su tuo, kurį mato veidrodyje, ir atpažįsta tipiškus veido bruožus, prie kurių nepriskiria raudonai išteptos nosies. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-10
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis16.28 KB
AutoriusDovile
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Isisamoninti ir neisisamoninti saves vertinimo aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą