Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Neigiamų socialinių veiksnių įtaka vaikui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Neigiamų socialinių veiksnių įtaka vaikui

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Tėvų netinkamo auklėjimo įtaka vaikui. Mokytojų neigiama įtaka, stabdanti socialinio jausmo formavimąsi. Vaikų tarpusavio bendravimo ypatumai. Išvados. Rekomendacijos. Priedai (2).

Ištrauka

Žmogus yra sociali būtybė. Jis niekaip kitaip negali gyventi, tik kartu su kitais žmonėmis, todėl asmenybės raidą ir ypatumus daug daugiau lemia socialiniai, aplinkos veiksniai, o ne biologiniai, įgimti. Kiekvieno žmogaus individualumą lemia socialinis jo kontekstas. Asmenybės raidai lemiamą reikšmę turi ne seksualinė, o socialinė įtampa, patirta vaikystėje. Kiekvienas vaikas ar suaugęs turi bendrauti su kitais ir prie jų prisijungti, tai yra socializuotis. Pas kiekvieną žmogų mažiau ar daugiau išsiugdomas socialinis jausmas, kuris labai susiėjęs su žmogaus samprata, būtinai priklauso nuo grupės. Visos žmogaus vystymosi galimybės vyksta įtakojant socialiniam gyvenimui ir susietas su socialinio jausmo evoliucija, taip teigia Alfredas Adleris (1998). Būtent bendraujant su žmonėmis, priklausant grupei, žmonės mokantys labiau save išreikšti, galima teigti kad jiems labiau išsivystęs socialinis jausmas nei tiems, kuriems sunku bendrauti, užmegzti pokalbį ar kontaktus. Socialinį jausmą kaip priklausymą grupei tyrinėjo ir aprašė individualiosios psichologijos atstovas Alfredas Adleris. Jis teigė, kad žmogus yra sociali būtybė, kuri turi įgimtą menkavertiškumo jausmą, nes negalime užaugti vieni be žmonių pagalbos. Pastangos įveikti vaikystės menkavertiškumą ir yra svarbiausioji mūsų elgesio varomoji jėga. Žmogaus tikslas – patenkinti įgimtą bendrumo jausmo poreikį. Mums labai svarbu, kad kiti mus vertintų, pripažintų ir, kad būtume jiems reikalingi. Sklandžiai žmogaus raidai ir socializacijai labai kenkia auklėjimo kraštutinumai – perdėtas lepinimas arba perdėta kontrolė.
A. Maslow nuomone, kiekvienas asmuo turi savo vidinę prigimtį, kuri yra suformuota patyrimo, nesąmoningų minčių ir jausmų. Tėvai ir mokytojai vaidina svarbų vaidmenį, patenkindami vaiko fiziologinius, saugumo, meilės, priklausomumo ir pagarbos poreikius, tačiau jie turėtų tik sudaryti sąlygas, kad vaikas pats tobulintų savo asmenybę. Didelę įtaką vaiko socialinio jausmo formavimuisi daro tėvų, mokytojų taip pat bendraamžių bendravimas, elgesys su pačiu vaiku. Jeigu suaugusieji ir vaikai nuolat suteiks vaikui skausmą, jį žemindami, nuvertindami, tai vaikas taps baikštus, nepasitikintis savimi ir kitais, jam sunku bus socializuotis visuomenėje. Taigi, faktoriai stabdantys socialinio jausmo formavimąsi yra tėvų ir mokytojų netinkamas elgesys su vaiku, bendraamžių atstūmimas ir neigiamas tarpusavio bendravimas.
Tikslas – aprašyti faktorius: tėvų auklėjimą, mokytojų įtaką, vaikų tarpusavio bendravimo ypatumus, kurie neigiamai veikia asmens socialinio jausmo formavimąsi.
Uždaviniai:
1. Aprašyti tėvų netinkamą auklėjimą, neigiamai veikiantį vaiko socialinio jausmo formavimąsi;
2. Paanalizuoti mokytojų neigiamos įtakos poveikį vaiko socializacijai;
3. Sužinoti vaikų tarpusavio bendravimo ypatumus, įtakojančius neigiamą žmogaus socialinio jausmo formavimąsi.
Objektas – neigiami faktoriai(tėvų, mokytojų bei bendraamžių įtaka), stabdantys socialinio jausmo formavimąsi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-19
DalykasRaidos psichologijos kursinis darbas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis37.24 KB
Autoriussonata
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neigiamu socialiniu veiksniu itaka vaikui [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą