A. Maslou – asmenybės teorija

Įžanga. Keturios asmenybės tyrimo kryptys. Humanistinė kryptis. A. Maslou teorija. A. Maslou bendramintis R. K. Rodžersas. Humanistinės krypties tęsėjai. Kas prikišama humanistinei krypčiai. Išvados.

Darbe "A. Maslou – asmenybės teorija" didžiausias dėmesys skiriamas vieno iš humanistinės psichologijos pradininkų Abrahamo Maslou (Abraham Maslow) teorijoms, vaizdžiai parodančioms tai, ką pabrėžia humanistinė asmenybės samprata.
Kad būtų aiškiau, kuo naujos yra A. Maslou teorijos, trumpai apžvelgiamos kitos trys psichologų svarbiausiomis vadinamos asmenybės tyrimo kryptys: psichoanalitinė teorija, asmenybės bruožų teorija bei socialinė – kognityvinė kryptis.
Be A. Maslou teorijos apžvalgos, darbe skiriama dėmesio jo bendraminčio, Karlo Rensono Rodžerso (Carl Ranson Rogers) teorijoms bei šiuolaikiniams humanistinės psichologijos šalininkų darbams. Paminėti ir jiems bei humanistinės psichologijos pradininkams reiškiami priekaištai.
Peržvelgus humanistinės asmenybės krypties ištakas, jos pradininkų, šalininkų bei priešininkų teorijas, daromos išvados apie humanistinės psichologijos įtaką dabartinei populiariajai psichologijai.
"Asmenybė – tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena. Jei jūsų elgesys nuolatos labai skiriasi nuo kitų – jei, tarkime, esate nepaprastai gyvybingas, atviras, draugiškas <…>,- žmonės tikriausiai sako, kad esate ryški asmenybė" – rašo psichologas Deividas G. Majersas (David G. Myers).
D. G. Majersas išskiria keturias svarbiausias asmenybės tyrimo kryptis. Visos šios kryptys atspindi skirtingus požiūrius į asmenybę, pateikia vertingų įžvalgų ir padeda geriau suprasti, kas yra asmenybė.
Pirmajai priskiriama Zigmundo Froido (S. Freud) psichoanalitinė teorija, pabrėžianti vaikystės seksualumą bei nesąmoningą motyvaciją ir teigianti, kad tai lemia asmenybę.
Gydydamas emocinius sutrikimus, Z. Freidas įsitikino, kad juos sukelia pasąmonėje vykstantys procesai, kuriuos jis siekė išsiaiškinti analizuodamas savo ir savo pacientų sapnus ir laisvąsias emocijas. Jis teigė, jog žmogaus asmenybė iš malonumų siekiančių psichinių impulsų (Id), į tikrovę nukreiptos vykdomosios dalies (Ego) ir pasisavintų idealų. Froidas manė, kad vaiko raida vyksta psichoseksualinėmis pakopomis ir teigė, kad tai, kaip žmogus išsprendė su šiomis stadijomis susijusius konfliktus ir ar neliko jis fiksuotas ties kuria nors stadija, vėliau turi įtakos jo asmenybei. ...