Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Zigmunto Froido asmenybės samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Zigmunto Froido asmenybės samprata

  
 
 
123456789
Aprašymas

Apie asmenybę. Z. Froido gyvenimas ir veikla. Pagrindiniai psichoanalizės principai ir teiginiai. Asmenybės struktūros pagrindiniai dariniai. Konfliktų kilimo priežastys. Gynybos mechanizmų charakteristika. Kitų psichologų nuomonės apie asmenybę.

Ištrauka

Nors asmenybės apibrėžimų yra labai įvairių, bene plačiausiai vartojamas Gordono Allporto (1961) pasiūlymas asmenybės apibrėžimas: asmenybė – yra dinaminė žmogaus psichfizinių sistemų organizacija, sukurianti tam tikras konkrečiam žmogui būdingas elgesio, mąstymo ir jausmų tendencijas.Šis apibrėžimas išskiria keletą Alporto požiūriu svarbių asmenybės sampratai aspektų:
 asmenybė yra tam tikra organizacija, o ne chaotiškas psichologinių asmenybių rinkinys;
 asmenybė yra dinamiškas procesas, o ne kažkoks statiškas organas;
 nors asmenybė yra psichologinė sąvoka, ji neatsiejamai susijusi su fiziniu kūnu;
 asmenybė pasireiškia daugiau ra mažiau stabiliomis tendencijomis
 tos tendencijos stebimos daugelyje žmogaus būties aspektų – elgesyje, mąstyme, jausmuose;
 asmenybė yra priežastinė jėga, sukurianti žmogaus santykio su pasauliu tendencijas

Z. Froido gyvenimas ir veikla. Pagrindiniai psichoanalizės principai ir teiginiai

Vientisą ir išsamiausią žmogaus asmenybės teoriją - psichoanalizės teoriją - XX a. pradžioje sukūrė Z.Froidas (S.Freud), o ją išvystė K.Jungas (K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney), H.Salivanas (H.S.Sullivan) ir E.Fromas (E.Fromm).
Pats psichoanalizės principas nevienareikšmis. Pažymėtinos kelios jo reikšmės:
1. Psichoanalizė yra žmogaus teorija.
2. Psichoanalizė yra psichinių susirgimų, pirmiausia neurozės, teorija.
3. Psichoanalizė yra neurozių diagnozavimo ir gydymo metodas.
Z. Froidas gimė 1856m. gegužės 6 d., o mirė 1939m. Rugsėjo 23 d. - austrų psichiatras ir psichologas, sukūręs individo psichoseksualinio vystymosi teoriją, pasiūlęs laisvų asociacijų metodą laikyti psichoanalitinės terapijos pagrindu.
Froidas savo trumpoje biografijoje teigia, jog iš tėvo giminių sužinojęs, kad jo protėviai gyvenę Reino pakrantėje ir tik XIV ar XVam., bėgdami nuo žydams grėsusių persekiojimų, persikėlė į rytus. XIX a. Jie iš Lietuvos per Lenkiją, Galiciją grįžta į Austriją. Froidas daug vietos yra skyręs savo geneologiniam medžiui ir praeities analizei. Protėvių charakteristikos jį labai domino. Jis manė jose rasiąs paaiškinimą, kaip susiformavo jo paties asmenybės bruožai.
Iš savo vaikystės Froidas labai ryškiai atsimena savo motinos asmenybę. Motina jam buvo labai artima. Analizuodamas savo gyvenimą, jis padarė išvadą, kad turi Edipo kompleksą, kad mylėdamas motiną, tėvą laikė varžovu ir dėl to pasamonėje jautė jam antipatiją ir priešiškumą.
Beveik visą savo gyvenimą Freudas praleido Vienoje, kur baigė medicinos studijas. Dar būdamas 3 kurso studentas jis paskelbė pirmą savo mokslinį darbą iš lyginamosios anatomijos, vėliau jo dėmesys nukrypsta į fiziologines problemas. Baigęs studijas, dirba įvairiausiose Vienos ligoninėse ir tik po to, kai Paryžiuje susipažino su žymiuoju psichiatru Charco, ėmė domėtis sutrikusios psichikos žmonėmis, ypač isterikais, ir hipnoze. Apie savo lankymąsi Paryžiuje Froidas rašė, kad niekas nėra turėjęs jam jokios įtakos kaip genialusis Charco – vienas didžiausių gydytojų.
Aplink Freudą pradėjo suktis mokinių ratas – tuomet, kai grįžęs į Vieną jis ėmėsi gydytojo psichiatro darbo ir privačios praktikos. Freudas buvo žavi, bet prieštaringa asmenybė, ir kolegos jį vertino labai nevienodai: vieni jį gerbė, laikė genialiu, protingu žmogumi, o kiti griežtai kritikavo. Ypač prieštaringai buvo vertinamas jo požiūris į seksualinį potraukį, libido, determinizmą ir mechanistinę žmogaus koncepciją. Dažnai Froidas ir Jungas buvo kviečiami dėstyti paskaitas apie savo pažiūras į įvairiausius universitetus. Juos kviesdavosi tiek europos, tiek Amerikos universitetai.

Psichoanalizės principai:

Psichoanalizė pagrįsta dviem pagrindinėmis hipotezėmis.Pirmosios esmė ta, kad kiekvienas psichologinis reiškinys turi konkrečią priežastį. Froidas įrodinėjo, kad sapnų turinys, nors dažnai atrodo nieko bendro su realybe neturintis, yra sąlygojamas nesąmoningų žmogaus impulsų ir norų. Jei gerbiantis viršininką darbuotojas sapne mato jį, atleistą iš pareigų, tai pagal Froido teoriją gali reikšti, kad iš tikrųjų viršininkas nėra pavaldiniui malonus.
Kalbos, rašymo, atminties klaidas (" Freudian slips") Z.Froidas laikė ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neįsisąmonintų siekių ir troškimų liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: " man labai nemalonu jus, susirinkusius čia, matyti..."- tai gali reikšti, kad pasąmonėje dėl įvairių priežasčių jis norėtų susirinkimą atidėti arba visai atšaukti.
Antroji hipotezė sako, kad neįsisąmoninti procesai vaidina žymiai svaresnį vaidmenį formuojant mąstymą ir elgesį, nei sąmoningi. Žmogus dažnai nežino tikrųjų savo siekių ir norų. Kad išsiaiškintų slaptus siekius, Froidas sukūrė laisvų asociacijų metodą, t.y. tiriamasis kalba viską, kas jam šauna į galvą, nesvarbu kokios keistos ar nesąmoningos išreikštosios mintys bebūtų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-10
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis22.97 KB
AutoriusArūnas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus verslo kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zigmunto Froido asmenybes samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus verslo kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą