Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paauglystė

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Spartūs kūno, emocijų ir suvokimo pokyčiai. Krizės laikotarpis. Tolesnė paauglio moralės raida. Moralus samprotavimas ir moralus elgesys. Paauglio mokymasis. Bendraamžių įtaka. Visuomenės įtaka.

Ištrauka

Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios, iki tol, kol pasiekiamas savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystė yra pereinamasis amžius. Anksčiau Vakarų šalių visuomenė (ir šiandien kai kurios šalys) paauglystę laikė trumpu tarpu tarp vaikystės priklausomybės ir suaugusio žmogaus atsakomybės. Pasibaigus lytiniam brendimui, žmogus buvo pripažįstamas suaugusiu ir atsakingu. Tai paprastai buvo pažymima tam tikru ritualu. Suaugęs žmogus dirbo, tuokėsi, augino vaikus.
Žmonės, pradėjus geriau maitintis, lytinio brendimo pradžia paankstėjo. O kai išsilavinimas pasidarė privalomas, suaugėlis nepriklausomybę pradėjo įgyti vėliau. Taigi tarpsnis tarp biologinės brandos ir socialinės nepriklausomybės ir yra paauglystė. (D.G.Myers Psichologija – K.2000m. 107 – 108 psl.).
Pereinant iš vaikystės į jaunystę tokia fazė yra paauglystė. Paauglystės amžiaus ribos labai sąlygiškos. Užsienio autoriai paauglystės periodą dažnai vadina adolescencija: 12 – 14 metais matyti spartus lytinis brendimas, 15 metai lyg pereinamasis tarpsnis, jame prasideda domėjimasis priešingos lyties asmeniu, 16 – 18 metais paauglys toliau bręsta fiziškai, atsiranda abipusė berniukų ir mergaičių draugystė. Paauglystė ir perėjimas į jaunystė yra psichinio ir socialinio brendimo problema. Imant psichologiškai, jaunystė pasiekta tada, kai individas susiranda savo identiškumą (tapatumą), susidaro savo vertybių sistemą. Jaunystės pradžią nurodo ne tiek individo metų skaičius, kiek jo protinis, emocinis ir socialinis subrendimas. Paauglystėje įvyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų. Vienas iš pačių svarbiausių momentų paauglio asmenybės vystymesi yra jo savimonės, poreikio suvokti save kaip asmenybę. Savimonės formavimosi pradžia ir jos tolesnis vystymasis paženklina visą paauglio psichinį gyvenimą, jo mokymosi pobūdį, jo požiūrio į aplinką, jo santykių su žmonėmis formavimąsi. (Gučas A. Vaiko ir paauglio psichologija – K. 1990m. 211 – 213 psl.; Kruteckis V. Moksleivių mokymo ir auklėjimo psichologija – K.1978m. 83 psl.).
Sparčios pastarojo dešimtmečio permainos Lietuvoje formavo ir šių dienų paauglystės veidą. Daugelis jaunuolių sėkmingai naudojasi nepriklausomos valstybės privalumais, saviraiškos laisve. Tačiau nereikia pamiršti, kad paauglystė – kritinis amžiaus tarpsnis, kai itin jautriai reaguojama į visuomeninius įvykius ir visuomenines krizes. Todėl esama ir neigiamų, rūpesčių keliančių reiškinių. Statistikos duomenimis, paauglių nusikalstamumas Lietuvoje didesnis nei kitose pasaulio šalyse. Tą patį galima pasakyti ir apie paauglių narkomaniją, savižudybių skaičių ir kitas bėdas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-19
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis18.69 KB
AutoriusReda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word paauglyste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą