Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbų studijos>Kalbų studijų konspektai

Kalbų studijų konspektai (14 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Bendroji kalbotyra

    Kalbos klausimai senovės graikų filosofų darbuose. Romėnų kalbotyra. Viduramžių mokslas. Arabų viduramžių kalbotyra. Renesanso kalbotyra. Loginės ir universalios idėjos šviečiamojoje epochoje. Istorinės - lyginamosios kalbotyros priešaušris. Istorinės-lyginamosios kalbototyros pradžia. A. Šleicheris ir jo mokslinė veikla. W. von Humboldt. Jaunagramatikiai. Prielaidos ir teoriniai principai. Struktūralizmo ištakos.
    Kalbų studijos, konspektas(19 puslapių)
    2005-08-06
  • Kalbotyra (2)

    Ką tiria kalbotyra. Lietuvių kalbos gramatikos ir žodynai. Lietuvių kalbos tarmės. Lietuvių kalbos tyrimai.
    Kalbų studijos, konspektas(4 puslapiai)
    2005-06-10
  • Kalbotyra (3)

    Kalbos prigimtis ir funkcijos. Kalba ir šneka. Kalbos struktūra. Kalba kaip ženklų sistema. Kalbos tipai. Kalbos funkciniai stiliai. Kalba ir mąstymas. Kalbos kitimai. Kalbotyra ir jos uždaviniai. Kalbotyros pagrindinės šakos. Garsų klasifikacija. Kirtis ir jo tipai. Intonacija ir jos rūšys. Fonema ir su ja susijusios sąvokos. Fonemų (fonologinė) sistema. Morfema ir jos rūšys. Semantiniai žodžių tipai. Žodžio supratimas. Žodžio morfeminės sandaros kitimai. Žodžio morfeminė ir darybinė analizė. Žodžių darybos būdai. Gramatinių reikšmių reiškimas. Gramatinės kategorijos ir jų tipai. Žodis ir sąvoka. Žodžio leksinė reikšmė. Žodžio leksinių reikšmių rūšys. Leksikos sudėtis. Leksikos sudėtis. Leksika kilmės atžvilgiu. Žodžio etimologija. Leksika raidos atžvilgiu. Frazeologizmai. Frazeologizmų klasifikacija. Leksikografija ir žodynų tipai. Tipologinė kalbų klasifikacija.
    Kalbų studijos, konspektas(11 puslapių)
    2005-09-06
  • Kalbotyra (4)

    Kalbotyros užuomazgos. Kalbotyros objektas. Kalbos funkcijos. Vidinė kalbos struktūra. Kalbotyros mokslo metodai. Kalba, kaip ženklų sistema. Kalba ir mąstymas. Mokslai nagrinėjantys kalbas. Kalbotyros šakos. Kalbotyra. Diachroninės ir sinchroninės kalbotyros priešprieša. Fonetinis fonologinis lygmuo. Šnekos garsas ir jo akustinės ypatybės. Kalbos padargai ir garsų artikuliacija. Garsų klasifikacija. Prozodijos elementai. Garsų pridėjimas ir įterpimas. Fonema ir su ja susijusios sąvokos. Pagrindinės morfologijos sąvokos. Laisvosios ir sietinės morfos.
    Kalbų studijos, konspektas(10 puslapių)
    2005-11-17
  • Kalbotyra (6)

    Kalba – svarbiausia komunikacijos priemonė. Leksikologijos, morfologijos ir žodžių darybos objektai. Santykis su kitais gramatikos skyriais. Žodis kaip leksinė ir gramatinė kategorija. Leksinė, gramatinė ir darybinė žodžio reikšmės. Žodžio dalys. Žodžio daugiareikšmiškumas. Sinonimai. Antonimai. Homonimai. Vertalai. Semantizmai. Lietuvių kalbos leksika kilmės požiūriu. Veldiniai. Skoliniai. Tarptautiniai žodžiai. Barbarizmai. Hibridai. Lietuvių kalbos leksika vartojimo sferų požiūriu. Frazeologizmai, jų klasifikavimo pagrindai, vertimo problematika. Kalbos dalis – gramatinė superkategorija. Daiktavardžio kaip gramatinės kategorijos samprata. Būdvardžio kaip gramatinės kategorijos samprata. Įvardžio kaip gramatinės kategorijos samprata. Veiksmažodžio kaip gramatinės kategorijos samprata, formų sistema. Asmenuojamieji veiksmažodžiai. Dalyvio reikšmė, vartosena, gramatiniai požymiai. Sudurtinės laikų ir nuosakų formos. Bendratis, padalyvis, pusdalyvis, būdinys, siekinys, reikiamybės dalyvis - reikšmė, vartosena, gramatiniai požymiai. Prieveiksmio kaip gramatinės kategorijos samprata. Prielinksnio kaip gramatinės kategorijos samprata. Dalelytė kaip gramatinė kategorija. Jungtukas kaip gramatinė kategorija. Jaustuko kaip gramatinės kategorijos samprata. Ištiktuko kaip gramatinės kategorijos samprata. Giminė kaip gramatinė kategorija. Skaičius kaip gramatinė kategorija. Linksnis kaip gramatinė kategorija. Linksniuotės. Asmuo kaip gramatinė kategorija. Asmenuotės. Rūšis kaip gramatinė kategorija. Veikslas. Nuosaka kaip gramatinė kategorija. Įvardžiavimas kaip gramatinė kategorija. Laipsnis kaip gramatinė kategorija. Laikas kaip gramatinė kategorija. Laiko paradigma. Morfologinė žodžių daryba. Darybos būdai. Svarbiausios darybos sąvokos. Priešdėliniai daiktavardžiai. Priesaginiai daiktavardžiai. Priesagų vediniai. Daiktavardžiai dūriniai ir galūnių vediniai. Priešdėliniai būdvardžiai. Priesaginiai būdvardžiai. Būdvardžiai dūriniai ir galūnių vediniai. Prieveiksmių daryba. Priešdėliniai veiksmažodžiai. Priesaginiai veiksmažodžiai.
    Kalbų studijos, konspektas(96 puslapiai)
    2006-04-18
  • Kalbotyra (9)

    Kalbotyra. Objektas. Morfologija. Diachroninė ir sinchroninė kalbotyra. Kalba. Funkcijos. Mąstymas. Semantika. Genealoginė kalbų klasifikacija. Kalbų grupės. Tipologinė kalbų klasifikacija. Agliutacinės kalbos. Šnekos garsas. Žmogaus šneka. Fonetika. Kirtis. Morfologija. Žodžio morfeminė analizė.
    Kalbų studijos, konspektas(13 puslapių)
    2006-05-30
  • Lietuvių kalbininkai

    Antanas Baranauskas (1835–1902). Kazimieras Jaunius (1848–1908). Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas ir Petras Kriaušaitis, 1860–1930). Kazimieras Būga (1879–1924). Pranas Skardžius (1899–1975). Antanas Salys (1902–1972).
    Kalbų studijos, konspektas(18 puslapių)
    2010-06-01
  • Lietuvių kalbos tarmės

    Žemaičių, dzūkų, suvalkų ir kitos tarmės. Skirstymai, žodžių sutrumpėjimai, asimiliacijos.
    Kalbų studijos, konspektas(8 puslapiai)
    2006-04-01
  • Lingvistika

    Kalbotyra Romos laikais. F. De Saussure – indoeuropeistas. Natūralistų įnašas komparatyvistikon. Kalbotyra senovės Indijoje. XX (20) amžiaus kalbotyros tendencijos, tyrinėjimų sritys, kryptys ir jų atstovai. XIX (19) amžiaus kalbotyros apžvalga: svarbiausios lingvistinės mokyklos ir jų atstovai. Europietiškoji kalbotyra viduramžiais. Jaunagramatikiai. Lingvistinės geografijos mokykla. Aprašomoji graikų kalbotyra. Kalbotyros objektas. Teorinė graikų kalbotyra ir jos atstovai. Komparatyvizmas. Arabų ir hebrajų kalbų tyrinėjimai. Neolingvistika (geografinė, arealinė lingvistika). Renesanso kalbotyros uždaviniai. Nacionalinių kalbotyrų srityje ir tų uždavinių įgyvendinimas. Renesansiniai bandymai suklasifikuoti kalbas ir jų tęsinys XVIII (18) amžiuje. XVII ir XVIII (17 ir 18) amžiaus kalbotyros tendencijos. Natūralizmo ištakos ir jų atspindys kalbininkų natūralistų darbuose. Prancūzų lingvistinė mokykla: kitų sričių tyrinėtojai. Kalbos mokslo atsiradimo prielaidos. Šiuolaikinės kalbotyros sudėtinės dalys. Marizmas. Ženevos lingvistinė mokykla. V. Von Humbolto nuopelnai. Psichologizmas. "Žodžių ir daiktų" mokykla. Prancūzų lingvistinė mokykla: A. Meillet sosiūriškosios dichotomijos. Kazanės lingvistinė mokykla. Maskvos lingvistinė mokykla. Estetinis idealizmas.
    Kalbų studijos, konspektas(36 puslapiai)
    2005-09-22
  • Lotynų kalba ir jos istorija

    Lotynų kalba ir jos istorija. Lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje. Lotyniški tarptautiniai žodžiai ir lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai. Lotynų kalbos įtaka Europos kalboms. Vakarų romanų kalbos. Prancūzų kalba. Frankai. Langue d’Oïl. Lotynų kalbos įtaka prancūzų kalbai. Šiuolaikinė prancūzų kalbos gramatika. Ispanų kalba. Kalbos istorija. Lotynų kalbos įtaka ispanų kalbai. Ispanų ar kastilų kalba? Katalonų kalba. Portugalų kalba. Italų kalba. Šiaurės Dunojaus kalbos. Rumunų kalba. Kalbos sandara. Moldavų kalba. Kalbinė diferenciacija. Pietų Dunojaus kalbos.
    Kalbų studijos, konspektas(10 puslapių)
    2006-11-10
  • Semantika

    Semantika kaip mokslo šaka. Semantikos raida. Pagrindinės semantikos kryptys ir jų atstovai. Bendrieji semiotikos teiginiai. Ženklo bruožai. Žodžio kaip ženklo funkcijos. Reikšmė. Leksinė ir gramatinė žodžio reikšmės. Frazeologizmai, jų klasifikacija. Frazeologizmai gimtojoje ir studijuojamoje kalboje. Semema. Sema. Semų tipai: denotacinės ir konotacinės semos. Konotacinė reikšmė. Konotacijos tipai: emocinis, vaizdinis, stilistinis komponentai. Žodžio reikšmės vertės: sintagminė vertė. Žodžio valentingumas. Semantinės funkcijos (agento, percepiento, instrumento, lokatyvo ir kt.). Distribuciniai žodžių tarpusavio santykiai. Paradigminė vertė. Leksinės-semantinės opozijos tipai: privatyvinė, gradualinė, ekvipolentinė, dizjunkcinė, nolinė opozicija. Leksinė-semantinė paradigma. Semantinis laukas. Derivacinė vertė. Žodžio darybos elementai. Darybinės paradigmos. Semantinė derivacija. Reikšmės komponentinė struktūra ir jos tyrimo būdai. Reikšmės komponentinė analizė. Leksikografija. Žodynų tipai. Sintaksinis kalbos struktūros lygmuo. Žodžių junginiai, jų tipai. Sintaksinių ryšių tipai: prijungimas, sujungimas, predikatyvumas. Sakinys. Sakinio požymiai. Modalumas. Modalumo raiškos priemonės. Modaliniai sakinių tipai. Sakinių klasifikacija pagal struktūrą: vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai. Vientisinių sakinių klasifikacija. Sakinio branduolys. Sakinio modelio tipai. Sudėtinių sakinių klasifikacija. Tekstas. Jo bruožai. Teksto struktūrinis, prasminis, komunikacinis vientisumas. Teksto rišlumo priemonės: referencija, substitucija, elipsė, konjukcija. Leksinės rišlumo priemonės: kolokacija, reiteracija. Teksto komunikacinė funkcija. Funkcinis stilius, registras, žanras.
    Kalbų studijos, konspektas(5 puslapiai)
    2005-09-07
  • Teksto lingvistika

    Teksto lingvistikos tyrimų objektas, mokslo raida ir kryptys. Teksto lingvistikos ryšiai su kitais mokslais. Kohezijos, konektorių samprata ir santykis. Kohezijos rūšys (pagal kalbos lygmenį, atvirumą, artimumą). Aktualioji sakinio skaida. Grandininis ir paralelinis sakinių siejimas, silogizmas. Koherencijos samprata. Kontekstų rūšys. Intencionalumo samprata. Kalbėjimo akto funkcijų klasifikacija. Intertekstualumo samprata. Precedentinių tekstų ir precedentinių fenomenų samprata ir santykis. Bendruomenės kognityvinės bazės samprata bei precedentinių fenomenų tipologija. Precedentinių tekstų transformavimo tipai. Teksto sandara. Pastraipos ir teksto pilnaties samprata, sandara ir santykis. Pastraipų rūšys. Sakinių santykiai pastraipoje. Tekstų klasifikacija. Pagal formą: sakytinio ir rašytinio teksto skirtumai. Pagal kalbėtojų skaičių (monologiniai, dialoginiai, poliloginiai). Pasakojimo samprata, struktūra, modeliai, santykis su samprotavimu ir aprašymu. Aprašymo samprata ir rūšys; detalių svarba ir rūšys; aprašymo modeliai. Aiškinimo samprata ir modeliai. Argumentavimo samprata ir struktūra; argumentų rūšys; įrodymo būdai. Pagal funkcijas. Mokslinių tekstų paskirtis, skaida į postilius ir žanrus. Publicistinių tekstų paskirtis, skaida į postilius ir žanrus.
    Kalbų studijos, konspektas(10 puslapių)
    2010-06-03
  • Vertimas: raida, kelias, struktūra

    Trumpa vertimo raidos Europoje apžvalga. Vertimo kelias Lietuvoje. Vertimas ir sakinio struktūra. Vertimo iš anglų ir kitų užsienio kalbų problemos: veiksmažodinių daiktavardžių junginiai, žodžių tvarka sakinyje. Neteiktina žodžių tvarka sakinyje.
    Kalbų studijos, konspektas(17 puslapių)
    2011-05-20
  • Žemaičiai. Fonetika, kirčiavimas, morfologija

    Skiriamoji pietų žemaičių ypatybė. Skiriamoji raseiniškių ypatybė. Skiriamoji varniškių ypatybė. Skiriamoji vakarų žemaičių ypatybė. Skiriamoji šiaurės žemaičių ypatybė. Skiriamoji telšiškių ypatybė. Skiriamoji kretingiškių ypatybė.
    Kalbų studijos, konspektas(4 puslapiai)
    2006-05-25